Ką aš galvoju apie padavėjas Šventojoje
Jėga, vasara įgauna pagreitį pačiom gražiausiom savo formom… Trečią savaitgalį iš eilės, ketvirtą šį sezoną buvom pajūry. Šįkart surizikavom įvertinti lietuviškus džiaugsmus ir išsimuomavom kambarį Šventojoje. Balti patalai vs. palapinė yra okai, šiltas dušas vs. degalinės tualeto kriauklė irgi. Nu bet tokios siaubingo aptarnavimo kavinėse koncentracijos man gyvenime neteko patirti…
Studentiškais metais pačiai yra tekę duonos iš padavėjai paliekamų arbatpinigių pirktis, todėl visuomet nuoširdžiai suprantu tas mergaites, pateisinu visas jų nešypsenas ir pan. Šventojoje sezonas ką tik prasidėjo, padavėjos pripažįsta dirbančios pirmomis dienomis – vėlgi klaidas galima atleisti.
Bet jau sekmadienį, per pusryčius, kurie buvo mūsų gal koks šeštas lankymasis Šventosios kavinėse, net tolerantiškajai man trūko kantrybė ir pradėjau save apsitarnauti pati… Netgi buvo kilęs įtarimas, kad jie tas padavėjas kokiais narkotikais ar vaistais šeria, nes net ir niekad tokio darbo nedirbęs asmuo logiškai nesumąstytų elgtis taip, kaip jos. Geriausias kuriozas įvyko per šeštadienio pusryčius: atsibudę ir murmėdami kavos kavos kavos užsukome į vieną visai padoriai atrodančią viečikę. Prie baro kavos aparato nesimatė, todėl nuėjau pasiklausti, ar jį turi. Trys už baro stovinčios padavėjos vieningai palinksėjo – taip, turime. Atsisėdom, atsivertėm meniu, draugai dar kartą mus aptarnaujančios mergaitės pasiteiravo: pas Jus cappuccino daroma iš aparato, ne iš miltelių 3in1, taip? Mane toks klausimas truputuką nustebino, bet tie iš savo karčios patirties pastebėjo, jog visko būna… Mergaitė teigiamai palinksėjo, ir po kokių septynių-aštuonių minučių atėjo su padėklu, ant kurio garavo keturi puodeliai su paviršiuje plaukiojančiais sintetikos miltukais… Mes truputuką netekom žado: ar melas įaugęs jauno žmogaus kraujyje, ar mes panašūs į visiškus asiliukius, kurie turėtų neatskirti kavos nuo nekavos? Padavėjos pasiteisinimas nuskambėjo kaip kažkas panašaus į „neturim aparato…”. Švelniai pastūmėm tuos puodelius link jos. Vieną mūsiškių nusiuntėme atsisakyti užsakytų patiekalų, nes po velnių, norėjome atsigerti to, ko norėjome. Jam nuėjus vėl padavėjos (ir ta pati, mus aptarnaujanti), pradėjo tvirtinti, kad kavos aparatą turi. Draugas įsiprašė į virtuvę jo pažiūrėti, nes kilo įtarimas, gal merginos virdulį aparatu vadina? Visgi jis buvo – tiesa, buitinis, tačiau kavos pagaliau gavome.
Be nuotykių neapsiėjome nė vienoje kavinėje – dvimetei mergytei prie sulčių šiaudelio kas kart tekdavo paprašyti, o štai į puslitrį alaus bokalo su tvirta rankena vyrui jo nepamiršo įdėti. Pasiteiravus, ar visiems į bokalus deda šiaudelius, atsakė: vieniems nešam, kitiems ne… ?!? Kartą sąskaitos sulaukėme dar neatnešus maisto – išankstinio apmokėjimo paslauga? O kad ko nors užsisakyto nėra (visose kavinėse pusę meniu galima išbraukt), teikdavosi pranešti, kai jau kiti būdavo pavalgę… Į kai kurias vietas nėjome, nes buvom prisiklausę pakankamai mielų istorijų apie tenykštį aptarnavimą.
Nemėgstu bumbėti, bet šįkart tikrai verta. Smagu man tik dėl tų kavinių savininkų – jie visuomet turės klientų, nes du kartus į tą pačią vietą dėl karčios patirties niekas neina, ir taip jie visi Šventojoje draugiškai lieka aplankyti. Valgyt žmonės nori, ką darysi…
Grįždami Kaunan jau ne pirmą kartą užsukom į puikią kavinukę Vilkyškiuose prie pieninės – net lengviau atsikvėpėm, kai pagaliau galėjom skaniai, sočiai, nebrangiai pavalgyti to, ko norėjom, maloniai aptarnaujami. Ir dar pasisupti. Savaitgalį vertinu puikiai, nes važiavom ne kavinių išbandyti – buvo įkaitusios kopos, šviežiai rūkytos žuvys, mieli labas rytas susikibus rankom, pasivaikščiojimai pajūriu, ir patys gražiausi prisipažinimai pasaulyje.
13 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Kelios mano draugės ten išvyko dirbti. Reiks duoti velnių 🙂
Turiu iš aš ten dirbančių pažįstamų. Gal išduosi kokios kavinės ten buvo? 🙂
Tiksliai visų neprisimenu. Tas 3in1 kavas tai „Žirnyje” bandė įsiūlyt, „Vikingas” kita lyg vadinosi, „Robinzono sala”. Toj „saloj” tai padavėja visai so-so buvo, tik virtuvė nieko neturėjo… Apie „Titaniką” legendų prisiklausę ten kojos nekėlėm.
ponia =)
Kodėl šiaudelius į alaus bokalus kiša, tai visiškai aišku:) Elementarus klientų girdymas, labiau per galvą trenkia. Įdomu, ar tokių kavinukių savininkai įsivaizduoja, kaip greitai sklinda „patenkintų” klientų atsiliepimai.
Che.. visos vietos, kurias išvardinai, iki skausmo žinomos. Neteko pamatyti naujų padavėjų darbo, bet niekada ten nebūdavo per gerai 🙂 Teisingai padarėt, kad į Titaniką nėjot… Šventojoje man geriausiai Paršelio rojuje pagal viską, na ir dar Volungė turėdavo skanių patiekalų kiek pamenu.
[…] pakeitus savo įpročius (iškeitė palapinę į kambarį), baisėjosi padavėjomis šventojoje, matyt tikrai ne kas buvo ;). Tuo tarpu Ežiukas Vilniuje džiaugiasi savo miestu (Lietuvoje lygių […]
[…] Susiraukęs pajūris. Kol diedai laksto kaip patrakę, jų panikės neigia kultūringo aptarnavimo sąvoką pajūrio kavinėse ir restoranuose. Viskas iš meilės nieko neuždirbti. […]
Buvau aš irgi šį savaitgalį Šventojoj…
Robinzono sala – nuo praeitų metų neinu ir neisiu.
Galera – aptarnavo normaliai, tik ne visko turėjo.
Titanikas – kokio velnio aš ten ėjau… Žiūrėjau futbolą, už tai teko sumokėt 5lt. Užsisakiau kepsnį, kurį gavau, kai futbolas ėjo į pabaigą, nors žmonių nebuvo labai daug. Vietoj litro alaus atnešė 0.8 ir prisiekinėjo, kad ten tikrai litras. Ai dar aptarnavimo mokestis atsirado. Palikau vieną centą arbatos. Daugiau ten neisiu.
Paršelio rojus – normaliausia vieta. Ten niekad nekilo jokių problemų.
Vikingas – viskas būtų buvę kaip ir gerai. Tik kad ant mergaitės kojų šaltibarščius išpylė…
O dabar sėdžiu kaip vėžys ir rašinėju visur 😀
Ką gi, jei dar kada ten važiuosim, teks tą Jūsų minėtą Paršelį išbandyt.
Dėl Titaniko – būtent tai draugai ir minėjo – po 5 Lt už futbolą (kiekvienam prie stalo sėdinčiam žmogui, tarsi telikas labiau rodo, jei jį daugiau akių žiūri), ir patiekalai po dviejų-trijų valandų… Siaubekas kažkoks.
Titanike ne tik tokios problemos… Ten ir apsauginius sumuša dažnai ir policininkus atvažiavusius priduria… Praėjusią vasarą naktimis toje vietoje jau tikrai buvo baisu. Gal šiais metais pasikeis kas nors. Nors kažin.
O apie paršelį gali pasiskaityti, pasižiūrėti – http://parseliorojus.lt
Na apskritai visa Šventoji garsi tuo, kad į ją suvažiuoja agresyviai nusiteikęs jaunimas, linkęs pasimušt. Bei šeimos, norinčios ramesnio poilsio nei Palangoj gali gaut. Bet šiais metais gana ramu buvo arba aš tiesiog nieko nemačiau 🙂 Anksčiau tai visko pasitaikydavo.
Na ką, atėjau ir aš paskaitinėt ir savo nuomonės išreikšt 🙂 Dirbau šią vasarą šventojoj, poilsio namuose „Ieva” Ir naktim teko po šventąją pasitrainiot, agresyvių neteko sutikti 😀 Šią vasarą vėl žadu į šventąją maut dirbt, norėčiau į paršelio rojų, bet nežinau ar apsimoka ten lėkt, ar išeis norm pinigėliu užsidirbt 😀 Apie nendrinę pastogę dar galvojau, tai niekaip neapsisprendžiu, bet šiaip liuks miestelis!