Milan Kundera: Juoko ir užmaršties knyga

Ar tai reiškia, kad ji norėjo mirti?
Ne, ne, visai ne. Priešingai, ji siaubingai troško gyventi.
Tada ji bent turi įsivaizduoti pasaulį, kuriame nori gyventi!
Ne, ji neįsivaizdavo. Iš visa ko jai buvo likęs tik vienintelis dalykas – didžiulis gyvenimo troškulys ir jos kūnas. Tik šie du dalykai, daugiau nieko. Ji norėjo išplėšti juos iš salos ir išgelbėti. Savo kūną ir tą gyvenimo troškulį.

Sunkiai man skaitėsi ši Kunderos knyga – ji tokia pabirusi, ne vientisa, tarsi iš atskirų novelių sudaryta. Kai jau įsijaučiu į istoriją, susidomiu, paukšt – ir baigiasi! Daug kalbama apie gyvenimą sovietinėje santvarkoje, plėtojama nemažai erotinių etiudų, pasakotojas įsiterpia su savo nuomone ir pastebėjimais apie veikėjų sprendimus.

Labiausiai romanas patiko dėl Gombrowicz’iaus stiliaus intarpų – apie nutylimus dalykus, kurie labai garsiai skamba tarp eilučių. Apie sunkiai žodžiais išreiškiamas emocijas ir požiūrius, kurie užpildo pauzes tarp mūsų pokalbių ir veiksmų. Na, ir ta erotika tokia netradicinė…

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.