Kim Leine: Amžinybės fjordo pranašai
Mortenas Falkas išsiaiškino, kad žmogus gali tiesiog atsiduoti. Gyvenimas nieko iš tavęs nereikalauja, jis tiesiog ištrykšta pro tavo kūno angas ir pranyksta. Lengva.
„Tosingės pilies” kapitono kajutėje, kur už mažyčių langų pykinančiai pasviręs horizontas, o pusė lentų lentų išlūžusios, jis sėdi ir augina barzdą.
Romanas, priminęs man Hannah Kent kūrybą: tamsi, skurdi, šalta ir atšiauri senovė, kurioje kaip šviesuliai žėri nuoširdūs ir geraširdžiai žmonės. Už savo atvirumą ir patiklumą jie, kaip ir šiandien, kartais skaudžiai nukenčia, bet tai ne priežastis jų širdims surambėti. Pagrindinis knygos veikėjas Mortenas Falkas – pastorius, ganėtinai kontroversiška asmenybė – ne itin atsakingas, linkęs į alkoholį ir neabejingas įdomiems seksualiniams nuotykiams. Bet jis toks tikras ir atviras, kad nors ir norisi jo nemėgti, kažkaip nepavyksta.
Pasivaikščiojimai krantine ir po miesto aikštes teikia jam nesibaigiantį, kone neįtikėtiną malonumą. Tiesiog vaikštinėti be jokių pareigų, kai tavęs nesiveja pirklys arba mirštantis, kaip nori vesti, kubilius, tiesiog vaikščioti ir būti nereikšmingu gatvės gyvenimo elementu, kažkuo, kas nesukuria jokio esminio skirtumo. Galų gale apima jausmas, kad čia ir yra ta laisvė, apie kurią jis ištisai kalbėdavo, Ruso laisvė. „Žmogus gimsta laisvas, ir visur jis sukaustytas grandinėmis!” Jis nusimetė grandines. Jis grįžo namo.
Nemeluosiu, kad knygą labai lengva ir malonu skaityti. Veiksmas vyksta XVIII a., kelionės tais laikais buvo labai lėtas ir ilgai trunkantis užsiėmimas, o Mortenas Falkas nemažai keliavo ir romane puikiai perteikiamas tų kelionių nuobodulys, ištęstumas ir pavojingumas.
Tamsa, purvas, šaltis, skurdas taipogi nenuteikia maloniai. Tamsumas atsiskleidžia ne tik kraštovaizdyje, bet ir kultūriniuose skirtumuose – vietiniai grenlandai, gaivališki pagonys priešpastatomi apsiskaičiusiems, išsimokslinusiems, ir – svarbiausia – apkrikštytiems danams bei norvegams. Pagrindinis romano veikėjas svyruoja tarp dviejų priešingų pasaulių, stengdamasis juos suartinti.
Rekomenduoju mėgstantiems kokybišką istorinę-psichologinę literatūrą.
Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.
