Bruno Bettelheim: Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba

Tikru žmogumi tampa ir visas savo galimybes įgyvendina tik tas, kuris ne tik yra savimi, bet ir sugeba būti savimi būdamas kartu su kitu ir yra tuo patenkintas. Permainos, būtinos šiai stadijai pasiekti, susijusios su giliausiais mūsų asmenybės klodais. Kaip ir dėl visų permainų, kurios paveikia pačias mūsų esybės gelmes, čia kyla pavojų, kuriuos reikia drąsiai pasitikti, ir sunkumų, kuriuos reikia įveikti. Šiose pasakose perteikiama mintis, kad, norėdami užmegzti su kitu artimą ryšį, abiem teikiantį ilgalaikės laimės vilčių, turime atsikratyti vaikiškos nuostatos ir išsiugdyti brandžią.

Na va, pagaliau beveik 500 puslapių įveikti – atrodo, buvo verta! Puiki knyga apie pasakų svarbą tiek vaiko vystymuisi ir augimui, tiek suaugusiojo psichikos raidai ir brandai. Pasakos analizuojamos ir interpretuojamos sugrupavus jas pagal pagrindinį motyvą, perteikiantį svarbiausią uždavinį, kurį tenka įveikti herojui bei (dažniausiai pasąmoningai) – pasakos klausytojui ar skaitytojui. O tų uždavinių, žinia, nemažai nuo pat vaikystės mums užduodama – nuo pirminio atsiskyrimo nuo mamos, iki gebėjimo sukurti darną santykiuose su gyvenimo partneriu ir nugalėti savanaudiškumą auginant savo vaikus.

Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, kai kuriais atžvilgiais atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos mums būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs. Tiems, kurie įsitraukia į pasakoje perteikiamus dalykus, ji tampa giliu ir ramiu tvenkiniu, kuris iš pradžių, kaip atrodo, atspindi tik mūsų atvaizdą; bet netrukus giliau pamatome mūsų sielos sumaištį – jos gelmes, ir suprantame, kaip pasiekti vidinę ramybę bei santarvę su pasauliu.

Knyga tikrai įdomi, daugiasluoksnė, naudinga tiek asmeninei saviugdai, tiek kaip priemonė padedant augti vaikams, tačiau jos autorius – psichoanalitinės srities profesorius, ir kiekvienas, kam teko bent kiek susipažinti su S. Freud’o teorija, žino, kokiems dalykams psichoanalitikai teikia daugiausia reikšmės ir ties kuo koncentruojamos beveik visos interpretacijos. Jeigu tik daiktas naudojant pagal paskirtį kažkur kišamas, pavyzdžiui, raktas, – žinoma, kad tai simbolizuoja vyro lytinį organą, o jei į daiktą galima kažką įkišti, tarkim, bato atveju – savaime suprantama, tai jau makšties simbolis. Iš pradžių gal ir įdomu buvo sužinoti, kiek dar ko galima pritempti iki sekso objektų – pupos stiebas, lazda, rožė, varlė (!), bet į kūrinio pabaigą jau ėmė pabosti. Kita vertus, netikėtos interpretacijos, apie kurias pati turbūt niekuomet nepagalvočiau, suteikė skaitymui šarmo!

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.