CV siųskite el. paštu. Prašau.
Atlieku personalo atranką. Mane stebina žmonių keistenybės. Aišku, prie visko pamažu priprantama, bet na kartais norisi tiems žmonėms žiūrint į akis paklausti: negi Tu nuoširdžiai manai, kad dar nedirbdamas jau esi toks neįtikėtinai svarbus stambiai kompanijai?
Laba diena, skambinu dėl darbo. Dėl kokios pozicijos? Nagi dėl darbo, ko jūs ten ieškot. Ieškome septynių pozicijų darbuotojų, ar pagal jūsų balsą turėčiau nuspręsti, į kurią kandidatuojate?
Ypač nuostabu, kai skambina žmonės siūlydami paslaugas tam tikros įmonės vardu, norėdami bendradarbiauti, puikiai kalba apie savo siūlomas paslaugas, atrodo, kad šimtu procentu jie įsitikinę parduodamų produktų sėkme, o pokalbio pabaigoje pradeda teirautis apie mūsų siūlomą darbą. Tai palaukit, jei jau dirbate tokioje nuostabioje kompanijoje, kuri siūlo tokio aukšto lygio paslaugas, kodėl norite pereiti pas mus? Po velnių, nors jau paskambintumėte iš naujo po pusvalandžio, balso gal nebeatpažinčiau… Nes dabar nei tų paslaugų reikalingumo nebesinori svarstyti, nei jūsų kandidatūros.
Jei skelbime parašau, kad mokėsime du tūkstančius litų, nesiųskite CV su prierašu, kad norite uždirbti mažiausiai penkis. Kad ir koks puikus specialistas būtumėte, na neprimokėsiu juk iš savo kišenės tų tūkstančių. Taip, jei reikia tam tikro išsilavinimo lygio, kurio neturite, bet jūs blizgate turtinga darbui tinkama patirtimi, mielai prašom, bet iš esmės tuos visus reikalavimus rašau ne dėl neturėjimo ką veikti.
Laba diena, kada galėčiau atvykti į pokalbį? Iš pradžių turėtumėte atsiųsti CV nurodytu el. paštu, atrinkus mes jus pasikviesime į pokalbį. Bet juk akis į akį visai kita šneka, kada galėčiau atvykti? Kiekvieną dieną į visas pozicijas bendrai paėmus gaunu kokius dvidešimt – trisdešimt gyvenimo aprašymų, jei kiekvienam iš tų žmonių skirčiau kad ir po penkiolika minučių pokalbiui, kada grįžčiau namo?
O taip, pati linksmiausia dalis yra jūsų CV bei el. pašto adresai, iš kurių siunčiate. Smagiosios kolekcijos nerenku, ir šiaip neviešinčiau, nes konfidencialumo laikausi, na bet patys pamąstykite, kokį įspūdį galiu susidaryti apie būsimą darbuotoją, kurio el. paštas yra aplipęs visokiais xxx, pupytiškumais ir cacalialiom, o CV nurodytas hobi yra seksas. Kaip jūsų laisvalaikio praleidimo būdas padėtų jums būsimame darbe? O, puiku, pridėjote A4 formato dydžio nuotrauką, kurioje stovite vienomis kelnaitėmis rugių lauke. O jūs, kaip suprantu, tikrai buvote gražiausia nuotaka savo vestuvių dieną, todėl nuotraukoje plevėsuojantis veliumas driekiasi per visą CV?
Gramatinės klaidos. Žiaurios. Perskaitykite bent vieną kartą prieš siųsdami, prašau.
O šiaip – jei esate perspektyvus savo srities specialistas, visuomet jūsų CV yra laukiamas el. paštu. Nepamirškite nurodyti, į kokią poziciją kandidatuojate. Iki susitikimo pokalbyje! (pagalvojote, ką rengsitės?)
30 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
hahahah oi miriau . shitas geras
beje dar smagu buna kai neieshkome jokiu darbuotoju o tiesiog i meila kuri suranda www siunchia cv ir tipo .. gal ash jum galechiau buti naudinga .. tai vis norisi paskambinti ir paklausti kiek uzh nakti:)))
kadangi mano „užnugaris” – reklamos agentūra, tai ten keistai žiūrima į viską išskyrus paskutinius punktus. na koks skirtumas, koks žmogaus mail? net įdomiau, kai žmogus nesinaudoja nuvalkiotu vardas.pavarde@, vardas.p@ ar panasiais dariniais – boring. ir kas blogo, kad žmogaus hobi – seksas? sveikinu, geras hobi! svarbu darbui netrukdytų.
w, aš tik savo pirmo darbo ieškojau siųsdamas cv. vėliau išsirinkdavau, kur noriu dirbti ir išsiųsdavau būsimam darbdaviui. bendrai, per skelbimus, reklamos agentūrose darbo ieško tik (dalai) lamos 🙂 arba kitaip – geras specialistas visur, visada laukiamas.
Naudingas straipsnis, jei kada reikės siųsti CV 🙂 Didžiąją dalį darbų randu, kai mane susiranda ir pasiūlo darbą. Mažąją dalį susirandu nuėjęs į įmonę. Čia gyvenimo bažnytkaimyje privalumai – visi visus pažįsta.
P.S. Kokį tokį aukštos kvalifikacijos darbuotoją galima pasamdyti už 2000Lt?
Šauniai parašyta 🙂 Prajuokino.
Dėl el. pašto adresų ir nuotraukų – manau, reikia atskirti privačią korespondenciją nuo oficialios. Draugams gali būti tusovscike@xxx.lt, bet kolegoms nelabai.. Ir nuotrauką į CV dėti, kurioje, tarkime, pačiam baliaus įkarštyje esi, kažkaip.. nesolidu 🙂
O el. paštas v.pavarde@gmail.lt ar pan. palengvina komunikaciją – visada žinai, kam rašai.
gal čia reklamšikų/kūrėjų privilegija išsiskirti, nebūti, kaip visi? nes, faktas, tradicinės konstrukcijos paštas nėra blogai, bet nėra ir gerai – tu į jį tiesiog neatkreipsi dėmesio. o juk cv tam ir rašai, kad atkreiptum į save dėmesį. solidu-nesolidu, ką žmonės pagalvos – provincialus mąstymas ir pas taip galvojančius darbdavius dirbti nenorėčiau – asmenybių jiems nereikia. svarbu, kad tau tai patinka, o kitiems nekenkia. f.. juk ne visi į bankus dirbti eina?.. 🙂
Jėga, labiausiai patiko komentaras apie el. pašto adresus 😀
Manau, tai yra atskiro įrašo verta tema. Nepatikėtumėt, kokių nesąmonių galima prisigalvoti (norint patraukti potencialaus darbdavio dėmesį, tiesa, Pauliau?)
tiesa 🙂 beje, man labiausiai įstrigo atvejis, kai mūsų (kūrybos) skyriaus vadovas į pokalbį su vienu potencialiu darbuotoju kvietėsi ir įmonės vadovą – sako aš bijau susitikti su juo vienumoje 🙂 kiek pamenu, savo motyvaciniam jis pripilstė apie viską – pradedant gediminaičiais ir baigiant džihadu bei ignalinos atomine elektrine 🙂
Oh my gosh!!! Ar rimtai dar šiais laikais tokių nesusipratėlių būna??? Aš galvojau, kad čia hipotetinės anekdotinės situacijos, bet, pasirodo, ne:D.
Geras įrašas, pralinksmino…
geras, tu itakinga
Ir kokių tik kuriozų nebūna…gerai, kad koks nors žmogus neapsireiškia 8.00 val. ryto ofise ir nepareiškia, kad perskaitęs skelbimą, atėjo tiesiai į darbą:)
Tam tikrų pozicijų darbuotojų yra tekę ieškoti bendradarbiaujant su Lietuvos darbo birža. Kadangi anketoje buvo privalu įrašyti būstinės adresą, tuo pasinaudodami kandidatai atvykdavo „į pokalbį” nieko apie tai neperspėję 😮
Jiems tikriausiai autobuso bilietėlis pigesnis nei kelių minučių skambučio kaina, tai pataupydavo. Aš jų bijau.
Labai smagus įrašas 🙂 Tik įdomu pasidarė į kokias čia pareigas tokios originalios asmenybės veržiasi.
Dėsningumas toks: kuo žemesnės pareigos, tuo originalesni el. pašto adresai, gyvenimo aprašymai bei iškalbingumas skambinant telefonu. O gal atvirkščiai – jei kandidatuoji į direktorius (mes su menais anei reklamom niekaip nesusiję), pasirašydamas „Puikiuoju debesėliu” arba „me is ready —{—{–@ ;)* ” (bliamba, šitą buvau priversta kopinti, nemoku pati taip gražiai), sunkiai į antrą atrankos etapą pateksi. Jei šių parašų autoriai skaito mano tinklaraštį, linkėjimai jums, originalieji mano.
užtat pas mus į darbą buvo priimtas tipelis (bet ko tikrai nepriimam), kuris pirmą darbo dieną išeidamas paliko prašymą atleisti iš darbo ir.. atjungė telefoną 🙂 nežinomi viešpaties keliai.
bet Jovita, juk tuo ir zavus tavo darbas, kad susiduri su visais imanomais zmoniu tipazais. 🙂 musu kompanijoje taip pat pasitaiko cirku ir moksleiviu laisku, kurie, net pasirasyti tinkamai nesugeba ir ivelia klaidu. Bet phak, juk viskam savas laikas. kazkada stebejausi, kaip zmogus nesugeba parasyti simple formos prasymo, veliau supratau, kad jei jam to niekada neprireike, ti ko cia savo galva kvarsinti tokiais dalykais. galbut tame darbe jam tu igudziu niekuomet neprireiks.
o bendrai kalbant, turiu savo nuomone apie personalo atrankos kompanijas ir visuomet pirmiausiai susirandu man patinkancia kompanija ir jai siunciu savo cv bei motyvacini. Visais atvejais suveikia ir kur kas paprasciau kalbeti nei su zaviom psichologem is atrankos kompaniju, kurios (yra teke bendrauti) isgrezia iki smulkmenu. net batu dydi nori zinoti. hu faking kiers, kalbekime apie mano darba, o ne apie mane?
O ar aš sakiau, kad mano darbas ne žavus? Kai kurį laiką nebūna atrankų, net liūdniau gyvent pasidaro…
Beje, aš nedirbu atrankų kompanijoje, nors nieko blogo ten nematau. Taip, pas juos daugiau standartiškumo, jei turi būti į tam tikrą klausimą atsakyta, tai ir paklaus, nors tai gal ir nesusiję su Tavo būsimu darbu.
Na aš dabartinį darbą gavau parašius laišką: „nežinau ko ieškot, bet man reikia darbo… bla bla pridedu CV”. Nes siunčiau žmogui @gmail.com adresu, kurį pasakė draugė. Sakė jie ieško, ji nebepamena ko, bet jai atrodo aš tikčiau. Nu tai tikau:)))))))))))
[…] Kokių CV neverta siųsti būsimiems darbdaviams, pataria personalo atrankos specialistė, gananti gyvenimo aprašymus su „A4 formato dydžio nuotrauka, kurioje stovite vienomis […]
Nice, patiko.
Ačiū už pakeltą nuotaiką
[…] kaip galiu. Geriausia, kai tave susiranda norintys, kad dirbtum pas juos ir pasikviečia. Nes visi tie CV ir pokalbių ritualai… Na netikiu aš tomis atrankomis. Sinestezija. Kai tau primina kojos pirštus, o akyse pasidaro […]
Mano emeilas yra xxx@nepo.lt ar jau gavau darbą?
Čia turbūt labai priklauso nuo specialybės, bet būtų galima padiskutuoti tema: internetas padeda ar trukdo susirasti darbą? Ar visi blogeriais tapo tik po to kai pradėjo dirbti, ar vis dėlto pasitaikė kuriozų/įdomių nutikimų?
Nelabai suprantu, kaip internetas gali sukliudyti susirasti darbą?
Tobulas straipsnelis 🙂 Oi kaip su skanumu perskaičiau 🙂 mat kažkada teko bandyti atrinkinėti darbuotojus, bei dabar šiuo metu tenka kartais matyti įvairų personalo darbą.
Man labai patinka, kai kątik baigusi filologiją studentė, kuri dirba makdonalde siunčia į tarkime finansų analitiko specialybę iš emailo – seksulkia_mew13@yahoo.com.
O šiandien kaip tik buvo atvėjis – statybų darbų vykdytojas (ale kur komanduoja kur cementą maišo) pretendavo į buhalterio poziciją. Skiltyje pageidaujamas darbas CV nurodė – vadovavimas, administravimas, statybų priežiūra. 🙂
TOBULA 🙂
Jega. super.
Aš tai vien prie CV dizaino ir lenteliu apie 3 valandas pasedėjau (o teko matyt ujujuj tokių baisių)
dabar mano emailas vardas@pavarde.lt (dėl to neretai, ypač telefonu šnekant, nesusipratimų buna, nes netgi darbdaviai nesupranta, kad aš galiu išsipirkti pavardė.lt
taip pat nurodau savo svetainės adresą. vietoj nuotraukos – įkeliu savo logotipą.(vardas ir pavardė tik sudizaininta gražiai)
tai šiaip atkreipia dėmesį cv mano. tik mano bėda viena. per aukštai šoku, nors išmanau ir labai daug, bet oficialios patirties mažai, bet moku daug. žinau labai daug, idėjų milijonai, o paprastu vadybininkėliu būti nebenoriu.
be to mano cv ir motyvacinis išsiskiria unikaliu dizainu ir šiuo bei tuo netikėtu. na įdomiai sugalvojau išsiskirti iš pilkos masės
o Jovita,
gal nori ir tau savo cv permesiu iš normalaus emailo (šiaip netyčia sugalvojau berašydamas komentarą) gal ką įdomaus gali pasiųlyti? domina kas nors su marketingu arba rinkodara. projektų vadovo arba marketingo vadovo pozicija būtų idealu.
tai man savo darbinį emailiuką atsiųsk paštu. konfidencialumą garantuoju. gal rasi tai – ko ieškai, o aš rasiu tinkamą darbdavį. Būtų nerealų jei iš blogų skaitimo (ir exrašymo) nauda būtų 🙂
Kaip dainavo Bagdonas: – Ir sakinys lyg parašytas vakar su ta pačia gramatine klaida…. ;)))) Anriukai 🙂 …. „pasiųlyti” …. „nerealų” …. vai tai tai …
Sori, Andriukai :))))) cha cha cha, pati kritikavau ir pati suklydau :))) Nubaudė mane Dievulis :))) Atsiprašau :)))
„Iki susitikimo pokalbyje! (pagalvojote, ką rengsitės?)”
Į pokalbį dėl savo kol kas „solidžiausio” darbo („elitiniu” vadinamame savaitraštyje, nors nieko ten elitiško) ėjau su metalova koža, palaidais pusmetriniais plaukais ir pusmetine barzda. Paėmė išskėstomis rankomis, nepaisant to, kad neatitikau dalies jų pačių deklaruotų reikalavimų.
Dresscode sucks. Patirtis ir sugebėjimas save pristatyti valdo 🙂
Paprastų darbuotojų ieško įmonės.
Geri darbuotojai patys susiranda įmonę.
Drescode, „normalūs email”, standartinės taisyklės.. Ambiningi darbuotojai, manau išsiverčia ir be to.
Tygas, paprieštarausiu 🙂
paprasti darbuotojai ieškosi įmonių, o geriems/pageidaujamiems ieškoti nereikia – juos pačius susiranda per pažintis/rekomendacijas (čia gerąja prasme:) ), per visokius www CV puslapius, net į kitus miestus kviečiasi, kurus apmoka be apribojimų, duoda naujus tarnybinius automobilius ir panašiai