John Maxwell Coetzee: Nešlovė

Sutemsta. Jiedu nealkani, bet pavalgo. Valgymas yra ritualas, o ritualai lengvina gyvenimą.

Beveik prieš dešimtmetį skaičiau šio autoriaus Maiklo K gyvenimas ir laikai, bet tuomet dar knygų neaprašinėjau, tik patikusias pastraipas įsidėdavau, tai labai ir neatsimenu nei siužeto, nei ar patiko. Nešlovė – toks labai savotiškas kūrinys, nepasakysi, kad labai sentimentalus ar nostalgiškas, bet tikrai jautrus ir įjautrinantis. Iš pažiūros atrodo toks nesudėtingas, aiškus, kaip žmonių gyvenimas Afrikoje, bet iš tiesų – stipriai psichologinis, verčiantis suklusti ir net virpėti. Skaitant norisi ginčytis, maištauti, atkalbinėti, žodžiu, tikrai nelieki nuošaly tarsi koks neutralus stebėtojas. Kam daro įspūdį apdovanojimai, tai J. M. Coetzee yra tiek Nobelio, tiek Bookerio premijų laureatas, ir šis jo romanas tikrai yra stiprus.

Šiame kambaryje vyksta tai, apie ką nekalbama: čia iš kūno ištraukiama siela; ji dar akimirką kybo ore, rangosi ir tamposi; paskui kažkas ją įtraukia ir jos nebelieka. Šito kambario jis nepajėgs perprasti, to kambario, kuris visai nėra kambarys, o skylė, čia iš sutvėrimo išbėga būtis.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.