Mirtis
Ar Tu bijai numirti? Kodėl?
Ar bijai priešmirtinių kančių?
Nerimauji, jog mirties akimirką suvoksi kažką, ko jau negalėsi pakeisti?
Ar Tave jaudina nežinomybė dėl to, kas bus po mirties?
Jei galėtum rinktis, norėtum mirti staiga, ar būti tam pasiruošęs?
Ar Tave gąsdina nebūtis?
Ar labiausiai jaudiniesi dėl to, kad skaudės Tave mylintiems žmonėms?
Kaip manai, kokią prasmę savo gyvenimui suteiksi mirties akimirką?
Kai pajausi, kad miršti, apie ką mąstysi peržvelgdamas savo kelią?
Kasdien per žiniasklaidos priemones matom ir girdim apie tūkstančių mirtis, ar Tau ši sąvoka kaip abstrakcija netapo banalybe?
Ką jauti būdamas prie didelę netektį patyrusio žmogaus?
Jei galėtum rinktis, norėtum mirti vienas, ar apsuptas artimiausių žmonių?
Ar dažnai susimąstai apie mirtį? Kas paskatina tokias mintis?
Ką galėtum paaukoti dėl to, kad būtų suteikta daugiau laiko gyventi?
8 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Viskas būtų kaip ir aišku, tik vienas klausimas man neduoda ramybės. Jei išties egzistuoja amžinas pomirtinis gyvenimas, tai kaip tada suvokti amžinybę?..
Pinkcity, keisti pas tave šiandien klausimai (nėra tavo nuomonės)… Tikiuosi, nieko blogo tau nenutiko… 😐
Ne, man nieko nenutiko, tai tiesiog klausimai, kylantys man, ir tiek.
Gerai tada 🙂
O į tavo klausimus, gal vėliau kada atsakysiu… savo planuose turiu įrašą šia tema su iliustracijomis.
Labai geri klausimai. Daugiausiai abejonių kilo dėl šito: „Jei galėtum rinktis, norėtum mirti vienas, ar apsuptas artimiausių žmonių?“
Kas nebijo mirties? Kvailiai..
O kokia prasmė bijoti to, kas neišvengiama? Reikia nėgautis gyvenimu ir kiekviena jo diena:)
Mirties baimė man paūmėja pagirių laikotarpiu. O kai esu girtas, tai visai ir nebaisu. Kaip dainuodavo toks Ševčiukas iš DDT „… Umeret’ – nichego, esli vypit’ nemnogo…