Tarptautinė saugesnio interneto diena
Vakar nutiko nuotykis padėti toršerą išsirinkti. Suvokiau, kad tikrai dar nesu iki galo gyvenimo sugadinta, nes niekad rinkdamasi lempą nepagalvojau, kad ją turiu galėti įjungti/išjungti koja. Tokia funkcija, pasirodo, reikės atsižvelgti.
Paskui dar suvokiau, kad konsultantą Senukuose reikia pradėt gaudyt, kol dar nesi nieko išsirinkęs, nes kol prieis Tavo eilė gauti penkias minutes jo dėmesio, gali iš nuobodulio gulėt susmukęs kurs nors ant juodo foteliuko (skirto vartantiems katalogus, aš taip supratau).
Išnuomavau butą savo bendravardei ir jos vaikinui. Pasakojau, kur interneto laidas paslėptas, pasitikslino, ar jis, kaip ir visur, per USB jungiasi.
Buvau pokalbyje dėl darbo. Direktorė atrodė pavargus po ilgos darbo dienos ir manęs ilgai nešnekino. Vis tik pasirodė, kad įvertino teigiamai. Beveik visada po pirmo pokalbio man taip atrodo, nors antrojo sulaukiu ne taip dažnai, kaip norėčiau.
Kai išnuomavau butą ir gavau pinigų, buvo labai gera diena. Vakar dėl keistų mano vairavimo sugebėjimų buvo bloga diena. Bet taip negalima sakyti. Ji būtų buvus bloga, jei neturėčiau mamos ir brangiausiojo, kurie atiduoda šitiek savo laiko ir jėgų. Įtikina, kad panikuot neverta.
Mama paprašė padėt jai automobilį išsirinkt. Autopliuse Focus‘us sedanus apžiūrinėdama prisiminiau, kaip apie Smart‘ą svaigau. Gal ir tiesą žmonės sako, kad mane autostradoj nublokštų į pakelę stipresnis vėjo gūsis. Bet jie tokie mieli, visur telpantys ir automatiniai!
Sugedimas RSS‘ui nutiko, vargšai mano prenumeratoriai, galvoja, kad vis dar sergu.
Gavau ir aš gi tą Zine.lt laišką. Nesudomino.
