Erin Morgenstern: Naktinis cirkas

Jie per seni ir nebesugeba jausti. Jie nebeprisimena, ką reiškia gyventi pasaulyje. Jie mano, kad labai paprasta priversti du žmones varžytis. Tai niekada nebūna paprasta. Imti kurti savo gyvenimą, save pagal kitą žmogų. Priešininkas tampa būtinybe, kaip kvėpavimas. O juodu tikisi, kad nugalėtojas toliau gyvens lyg niekur nieko.

Į knygą atkreipiau dėmesį, kai Laura įtraukė ją į savo dešimtuką per feisbuke klajojusį knygų iššūkį. “Rekomenduoju visiems, norintiems ko nors lengvo ir labai gero”, rašė Laura, ir kaip gali nesusigundyti? Iš tiesų knyga tokia ir yra – lengva, magiška, įtaigiai nukelianti į visai kitokį pasaulį su kitokiom gyvenimo taisyklėm, nepaprastai estetiška, graži, moteriška (kažkaip pastaruoju metu ėmiau labai stipriai jausti skirtumus tarp vyrų ir moterų knygų rašymo), kerinti, įtraukianti, žodžiu – labai gera. Rašant apie tokius dalykus, kaip cirkas, du priešininkai – vaikinas ir mergina, tarp jų užsimezganti meilė, labai lengva nuklysti į bukas banalybes ir štampuotas saldybes, bet autorė vikriai nuo to išsisuka, meistriškai vesdama už rankos per rafinuotus siužeto vingius.

Ji jaučia jį. Taip arti, kad tikisi pamatyti už kiekvieno posūkio, už kiekvienų durų.
Bet išvysta tik švelniai sklandančias plunksnas ir kortas. Šachmatines grindis tuščiais langeliais.

Tai viena iš tų knygų, kurios yra sudėtingai perpintos, šokinėjančios laiku ir nenuspėjamos. Būtent tai aš vadinu įdomiu kūriniu, o ne kai jau po keliasdešimties puslapių aišku, kas čia per veikėjai, ko jie nori ir kaip baigsis romanas. Ne, Naktinis cirkas ne toks. Tiesa, dar grįžtant prie moteriškumo temos, atkreipiau dėmesį, kad beveik visa prie romano leidybos lietuvių kalba dirbusi komanda yra moterys – ir vertėja, ir redaktorė, ir dizainerė. Viršelio dailininkas vyras, nežinia kam čią tą mėlyną foną įtaisęs, juk cirke viskas tik juoda ir balta, su raudonais rêveurs akcentais. Ir dar vis kliuvo tas vertimas – prancūziškai, kaip ir angliškai ar vokiškai, sapnai ir svajonės yra vienas ir tas pats žodis. Jei cirkas veikia tik naktimis, jei klaidžiodamas po jo palapines jautiesi lyg sapnuotum, tai gal reikėjo išversti Sapnų cirkas ir sapnuotojai, o ne Svajonių cirkas ir svajotojai? Na, bet čia tik smulkmenėlės. Knyga puiki.

Tai ne stebuklai. Toks yra pasaulis, tačiau daugumai žmonių gaila laiko sustoti ir atkreipti dėmesį. Apsidairyk, – sako jis, mostelėdamas ranka į aplinkinius stalus. – Nė vienas nenutuokia, kas įmanoma šiame pasaulyje, o dar blogiau – nė vienas nesiklausytų, jei bandytum paaiškinti. Jiems maloniau manyti, kad stebuklai – gudri apgaulė, nes patikėję, kad jie tikri, naktį nebegalėtų užmigti, bijodami savo būties.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.