Mano tinklaraščiui septyneri!

Septyni metai man atrodo žiauriai ilgas laiko tarpas. Ir būtent tokį ilgą laiko tarpą aš dalinuosi žiniomis apie savo gyvenimą su Tavimi. Taip, anksčiau dalindavausi daugiau ir atviriau, dabar kukliau, bet užtat ne mažiau nuoširdžiai. Nes man atrodo tas savo gyvenimo viešinimas feisbuko, instagramo ir kitokių socializatorių dėka jau tiek pabodęs, kad ueu. Ir atvirumas tikrai nėra tolygus nuoširdumui, nes atviru demonstravimusi labiau siekiama pasipuikuoti – štai koks aš nuostabus, štai kaip aš turiningai leidžiu laisvalaikį ir štai kokie šaunuoliai mano vaikai, tuo tarpu nuoširdus bendravimas yra tai, ko mes visi šiuo metu esam labiausiai ištroškę. Išgirsti ir suprasti kitokį požiūrį arba sužinoti, kad kitas mano lygiai taip pat, kaip ir Tu, pajusti, kad kitas kalba Tavo žodžiais, kurių pats nesugebėjai surasti, žinai, geriau nebūčiau pasakęs, ir panašiai.

Ir dar juntu, kaip tinklaraštis, anksčiau buvęs orientuotas į auditoriją, kuo toliau, tuo labiau tampa orientuotu į mane – tarsi vieša užrašų knygutė, kurioje pasižymiu perskaitytas knygas, makaluotus muilus, gamintų skanėstų receptus, kilusias neblogas mintis arba neišdildomą įspūdį palikusias jausenas. Džiaugiuosi, kad mano užrašai įdomūs ir Tau – dviguba nauda.

Likime drauge.