José Saramago: Kainas
Nuogutėliai jie buvo jau tada, kai eidavo į lovą, ir jei viešpats niekad nepastebėjo šios akivaizdžios gėdos stokos, kaltas buvo jo kaip gimdytojo aklumas, beveik nepagydomas, kuris mums trukdo matyti, kad mūsų vaikai iš tiesų nėra nei geresni, nei blogesni už kitus.
Kiekvieną kartą, skaitydama gerą knygą, bandau rasti kuo tikslesnį apibrėžimą tam, ką galėčiau įvardinti rašytojo kokybės ženklu. Žinoma, kiekvienam rašytojui yra savas skaitytojas, bet va suvokiau, kad man nereikia, jog knygos autorius būtų žymiai gerokai, aštuoniom galvom labiau už mane išprusęs ir išsilavinęs, kaip, pavyzdžiui, Umberto Eco arba Jorge Luis Borges, na arba kad būtų, bet knygoje to akivaizdžiai nedemonstruotų, nes visiems patinka gerai jaustis, o jausdamasis žiauriai neišsilavinęs nesijauti gerai. Na čia šiaip ekskursas, tiesiog taip pagalvojau Kainą skaitydama. Nes Gombrowicz’iaus, Baricco ar va Saramago draugijoje, nors jie tikri talentai, genijai ir taip toliau, aš jaučiuosi fantastiškai.
Cherubinui patiko matyti tą šypseną. Danguje taip pat daug šypsomasi, bet visada angeliškai ir su lengva nepatogumo išraiška, tarsi atsiprašinėjant, kad esi patenkintas, jei tai galima vadinti pasitenkinimu.
Kainas – tarsi pirmoji Evangelijos pagal Jėzų Kristų dalis, Senasis Testamentas, perrašytas taip, kaip jį mato netikintieji, neiškraipant faktų, tiesiog pateikiant kitokį požiūrį, žinoma, Bažnyčios smerkiamą ir keikiamą, nes net priremti akivaizdžių tiesų, įrodančių, kad krikščionių dievas yra žiaurus, pavydus, piktavališkas, kerštingas, suktas, šykštus, gobšus, nejautrus, neteisingas, tikintieji visvien aklai kartoja, kad dievas yra gailestingas ir dievas tai meilė. O varge.
Žmonių istorija – jų nesusipratimų su dievu istorija, nes nei jis supranta mūsų, nei mes jo suprantame.
“Šokiruojanti novatoriška knyga, vainikuojanti Nobelio premijos laureato kūrybą”, sako anotacija, ir nemeluoja, nors labiausiai man patiko nepralenkiamas Saramago humoras, ironija ir sarkazmas, tikriausiai pats smagiausias iki šiol mano skaitytas romanas, tikrai. Nuoširdžiai rekomenduoju visiems netikintiesiems, o gal ir protingiems tikintiesiems – jei skaitysit sąžiningai, kaži, ar jūsų požiūris į krikščioniškąjį dievą išliks nė kruopelės nepakitęs.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.
