Apsnigtos povandeninės kronikos

Brolio draugė yra labai šauni panelė. Ji turi puikius violetinius batus (atrandu šią spalvą) ir šeštadienį visą kelią iki Druskininkų mums leido New Young Pony Club. Taipogi atradimas.

Špinatų sriuba su lašiša, vytinta jautiena, focaccio, juodoji arbata su migdolais ir pienu, vištienos suktinukai su obuoliais, brokoliais ir bulvių kroketais, vaniliniai ledai su braškėmis, ir ta proga, kad esu išbraukus alkoholį iš savo gyvenimo, puikūs virgin kokteiliukai – Kruvinoji Merė be degtinės ir Rožinės Svajonės. Pastarosios ypač. Žr. iliustraciją. Tas rožiškumas ne kompiuteriu suteiktas, natūralus.

O Aistė (taip, Smilgevičių giminės) tokia graži, kad kai dainuoja apie jaunus aistringus dievus, atrodo, kad žino ką sako, nes su jais keliasi ir prausiasi. Pavasarį Mažajame teatre buvo trise, užvakar keturiese, bet man užtektų ir dviejų, kad apsipilčiau ašarom ir užkimčiau dainuodama kartu. Ypač Septynis ilgus metus, mano kalipsinio laikotarpio himną.

Paskui brolis nepasikuklino paprašyti autografų ant Povandeninių kronikų CD. Sakė, kad kažkas atsinešė seną piratinę kasetę, ir Rokas atsisakė pasirašyti ant jos motyvuodamas, kad nenori gadinti tokio gražaus viršelio… O grįždami namo klausėmės mano senos Babilono kasetės (originalios, galit įsivaizduot), buvau jau pamiršus tuos džiaugsmus, kai ją reikia apversti arba kai traukia ir lėtina garsą… Seni geri laikai.