Back

Šiandien svečiavausi Justino bloge su įrašu „Pradėk nuo savęs: šįkart apie santykių ekologiją„, kviečiu ten apsilankyti ir paskaityti. Gal net ir pasisakyti. Dėkui už svetingumą.

Nauji metai išties geresni, reikia tik neleisti tam sustoti. Vien jau oras ko vertas!!! Virš upės jokio rūko, saulytė atsispindi sniege, ir visas pasaulis taip kvepia šviesa ir šviežuma. Tiesa, slidumas daro savo, ypač kai senamiesčio grindinys toks netiesus: vakar su tais dvylikos centimetrų kulniukais vos pėdų klaikiai neišsisukiojau. Auč.

Daug kas gailisi, kad baigėsi šventės, o aš – nė velnio. Nes kai pagalvoju, kiek dar daug šaunių dalykų laukia, net azartas apima. Ir visai nieko blogo, kad dabar galima nurimti, normaliu laiku eiti miegoti, per televizorių matyti įprastas laidas ir filmus, be jokių žiburėlių ir netikrų šrekų, valgyti šviežią šiltą maistą (ačiū, brangiausiasis, už tą sriubytę vakar – tikra atgaiva skrandžiui!), vėl dirbti nuo aštuonių iki septyniolikos penkias dienas per savaitę. Juk visa tai vadinama įprastu gyvenimu, ar ne? Įprastas ≠ prastas. Nebent pats tokį susikuri.

Nesusigalvojau normalių tikslų šiems metams, bliamba. Na taip, susirasti širdžiai ir piniginei mielą darbą.

Dar stengsiuos būti laiminga ir apkrėsti šiuo jausmus artimuosius bei nepažįstamus. Ir Tave. Kilnus tikslas 🙂 .