Ramutės kvepalai

Aš nežinau, už ką man gyvenime šitaip sekasi. Šįkart nusišypsojo (tiesiog nusikvatojo) laimė nosimi prisiliesti prie gyvų, neseniai rankomis iš natūralių medžiagų sukurtų kvepalų. Jų mėginukus gavau iš Ramutės – žmogaus, kuris tiek aromaterapijos, tiek kosmetikos gamybos, muilo virimo ar kvepalų tuokimo mėgėjų tarpe pagrįstai laikomas autoritetu, mat ši moteris niekuomet nieko nedaro šiaip sau, atmestinai, kiekvienas lašelis ar mikrogramelis jos gaminiuose turi kruopščiai apgalvotą ir apsvarstytą paskirtį, o ji pati – kritiško ir analitinio požiūrio šalininkė, žongliruojanti profesionalios informacijos ir mokslinių tyrimų srautais, saldžiai nesuokianti nesąmonių apie tai, kad, pavyzdžiui, rankomis gamintas muilas atjaunins jus dešimčia metų ir apsaugos nuo visų ligų (nes muilas yra prausimosi priemonė).

Ramutės tinklaraštis yra čia, o neseniai jos atkartoti „Rondeletia” kvepalai vien iš aprašymo sujaukė mano neramų protą, todėl kai virpančiomis rankomis atplėšiau voką (kad neduokdie nenukentėtų brangiosios substancijos), pirmiausia juos ir griebiau.

Penktasis citrusinis „Rondeletijos” odekolono varianto kvapas, praturtintas jazminais

Citrusų neužuodžiau. Pirma galvon užplūdusi asociacija – tamsų vakarą grakšti elegantiška moteris ilga vakarine suknia, nuogais pečiais ir aksominėmis pirštinėmis stovi rūmų sode, ir nors akys abejingai žvelgia į tamsą, viduje kunkuliuoja pašėlusios aistros ir troškimai. Kvapas sodrus, tirštas, sunkokas, salsvas, rafinuotas, prabangus, jaudinantis, violetinis – purpurinis, aksominis, kvaitulingas, erotiškas, galingas. Iš pradžių užplūsta nakties gėlių kokteilio dvelksmas, kol jis išsigrynina į vieną vienutėlį jazminą. Apie jo aromatą negaliu objektyviai rašyti, nes jaučiu jam nepagydomą potraukį, jo kvapas mane apsvaigina, atima protą ir valią, nežinau, kas galėtų labiau erotiškai jaudinti. Nebent jazminas, pereinantis į muskusą – būtent tai ir vyksta šiame Rondeletijos variante… Viršų ima gyvuliškas odinio balno kvapas, aromatas tampa nirtulingas, laukinis, pašėlęs, paimantis jėga, ir nepaleidžiantis iš stiprių gniaužtų, vaizduotėje iškyla tamsoje besirangantys prakaituoti kūnai ir gilus alsavimas. Po kelių valandų ant odos lieka šiltos prabangos ir kūniškumo dvelksmas.

„Mangai“

Kas man yra, aš ir vėl neužuodžiu vaisių! Nepasiduodu pavadinimo sufleravimui ir pasakoju, ką man kužda šie kvepalai: palėpėje džiovinamos vaistažolės, kaitri vasara, šienas, sausra, karštis, saulės išdeginta žemė, sausuma, vieškelio dulkės, vidurvasario žolės. Pats kvapas nešantis, apylengvis, ilgesingas, subtilus, dūmiškas, hipnotizuojantis.

„Uostomasis tabakas“

Kvapas labai labai primena kažką iš vaikystės, bet niekaip nesugebu atgaminti ką. Niekas iš artimos aplinkos žmonių nerūkė, taigi tai negalėjo būti tabakas. Bet kas tuomet? Nenurimsiu, kol neįminsiu šios mįslės. Asociacijos: įsikniaubimas mylimajam į petį, senoviškas orių džentelmenų klubas su odinėm sofom ir pypkėm / papirosais, odinė striukė grįžus iš prirūkyto baro. Kvapas labai pilnas, tankus, gilus, apvalus, daugiadimensiškas, traukiantis ir įtraukiantis, dūmiškas, sūrus, užpildantis, šiltas, prikaustantis, stiprus, vyriškas, bet ne agresyvus. Užuodžiu dūmus, tabaką, šie pereina į lengvai juntamus spygliuočius, mišką, degančias malkas, sausas samanas ir kerpes, galiausiai ima skleistis saldumas, bet jis išlieka gilus, nepaviršutiniškas. Tai išgrynintas jaukumo vyriškame glėbyje aromatas, gundantis, bet raminantis, violiojantis ir kerintis. Kvapas išlieka labai ilgai, kvepinausi per pietus, o mano visi sapnai ir nakties miegas buvo kiaurai persmelkti šio aromato. Nors jį galima būtų pavadinti vyrišku, kvepalus mielai dėvėtų ir moteris, ypač tomis dienomis, kai norisi pabrėžti savo stipriąsias puses (arba kai labai pasiilgsti mylimojo). Kvapas labai specifinis ir neužmirštamas, nieko panašaus nesu uosčiusi, išskyrus tą keistą dalyką iš vaikystės, kurio neprisimenu.

„Pavasaris“

Šie kvepalai man pasirodė pakankamai švelnūs, teko ilgai ir intensyviai gaudyti nosimi jų dvelksmą, kol jis pasidavė mano analizei. Aromatas toks įvairialypis: prieskoniuotos žolės ir dūmiški spygliai. Atrodo, užuodžiau gvazdikėlius, anyžius, pipirus, mėtas, gal kažkur prasišviečia viena kita gėlelė… Na, toks labai ankstyvas pavasaris, tikrai ne visuotinė žydėjimo bomba.

Apibendrinant

Skaitydama Ramutės tinklaraštį jos kuriamus kvepalus įsivaizdavau labiau tokius kaip šlapia žemė – su vetiverijom, pačiuliais ir ajerais, o dabar susidarė įspūdis, kad jos braižas – dūmai ir oda. Man patinka! Kaip ir galima matyti pagal aprašymo išsamumą, labiausiai likau sužavėta „Rondeletia“ ir „Uostuomuoju tabaku“. Jei šiais kvepalais būtų prekiaujama, aš nė nemirktelėjusi įsigyčiau, nepaisydama kainos (kuri turėtų būti nemaža, įvertinant tai, kad gamyboje naudojamos prabangios natūralios substancijos). Dabar teks kažkokiu būdu pataupant džiaugtis turimais mėginukais…