Pirmadienis po

Guodžia nebent mintis, kad gal aš tiesiog tose vietose, kur atostogauju, labiau atsipalaiduoju, daugiau pramogauju, stipriau mėgaujuosi gyvenimu, o jei ten gyvenčiau, kasdienybės ir rutinos šviesoje tos vietos nebeatrodytų tokios patrauklios, nors kai pašneku su ten nuolat gyvenančiais žmonėmis, jie teigia, kad vis tiek kasdienybė neatrodo tokia kasdieniška, kai aplinkui dauguma atostogauja, miestas tiesiog persismelkia atsipalaidavimo dvasia, niekas niekur neskuba, visi šypsosi ir lėtai mėgaujasi gyvenimu. Kiekvieną kartą, nuvykusi į Druskininkus ir grįžusi iš jų mažiausiai savaitę svaigstu nenumaldomu noru kraustytis ten gyventi. Amžiams.

Nes va, ką tik ir vėl išpuolė tobulas savaitgalis (tiesa, truputį pailgintas – keturių dienų). Su tingiais pasivaikščiojimais po žiemai besiruošiančius paupius (antys jau persikraustė nuo Druskonio prie Nemuno!), su miegančiais fontanais, su tykiais pušynais ir triukšmingomis vandens pramogomis. Atradau Grand Spa Lietuva vandens pramogų parką – nors jis mažesnis, nei Druskininkų vandens parkas, bet tai turi savų privalumų – mažiau žmonių, neužtrunki tiek laiko, vaikščiodamas nuo vieno galo iki kito. Tai vieną dieną teškenomės vienur, kitą – kitur, vis savotiškas vasaros prisiminimas, kai ore plius trisdešimt, o vandeny dar daugiau.

O vakarais… vis atvykdavo božolė! Jaukus, smagus ir draugiškas Ericos ir Jurgio Didžiulių koncertas, atsinaujinęs mėgstamiausio restorano meniu su naujais gardžiais patiekalais, dargi atradau naują vietelę pavalgyti. Vos įžengus ten pastebėjau Ikea vaikiškas maitinimo kėdutes, o vėliau pamačiau, kad visas restorano interjeras – kaip iš akies trauktas Ikea katalogo puslapis! Žodžiu, gražu ir miela. O aptarnavimas maloniausias, maistas kuo gardžiausias, porcijos dideliausios! Tokios aitrios čili latte taip pat dar niekur neteko ragauti. Būtinai grįšim!