Nusistebėjimai
Kai susimąstau, kodėl normaliai neberašau tinklaraščio, o tik knygų apžvalgas ir šiaip vieną kitą įrašėlį numetu, nors laiko tikrai turiu pakankamai, suprantu, kad man pačiai žavingiausi ir smagiausi pinkcity.lt buvo tie tekstai, kuriuose šmaikščiai dėstydavau savo nuomonę apie įvairius gyvenimo aspektus ir stebėdavausi žmonių keistenybėmis, tai yra jų mąstymo ir elgesio skirtumais nuo manųjų. Taip pat ir kitų tinklaraščiuose man smagu šiomis temomis skaityti, pavyzdžiui, kaip Dina mėgsta piktintis nemokančiais vairuoti, o Salomėja aikčioja dėl subtilių pašto lankytojų, tam tikro forumo dalyvių ar potencialių darbdavių pasisakymų.
Ir man, žinoma, pasitaiko situacijų, kai priešais vairuojančiam žmogėnui labai norisi į akis įsistebeilyti ir paklausti, ar jam viskas su galva gerai, arba kai negaliu liautis juokusis dėl smagių paštininkės pokštų (ji tikrai labai šauni, kiekvieną kartą įteikdama siuntinį kaip nors jį apibūna: „Va jums jūsų mažiulėlis“, „Kokią čia triūbą užsisakėt“ ir panašiai). Bet kažkaip kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad nesirašo man tie pasipiktinimai ir nusistebėjimai, nes… Nežinau, kodėl. Gal tolerantiškesnė pasidariau? Dažniausiai viskas tik kelia nuoširdų juoką, kokie neįtikėtinai įvairūs tie žmonės! Be to, kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad ir mano draugų bei pažįstamų tarpe neretai nuomonės įvairiais klausimais gerokai išsiskiria, tačiau tai netrukdo toliau bendrauti. Gal man tapo nemalonu rašyti apie savo skirtumus nuo kitų žmonių, nes pasišaipydama galiu juos įžeisti? Nežinau. Be to, pastebiu, kad aš ir pati keičiuosi, ir gali būti, kad tos savybės, kuriomis kvatodama stebėdavausi, tampa būdingomis man…
Ai, va, šiandien žiūrėdama Labą rytą supratau, kad man labai negražu, kai žmonės būna apsirengę tautiniais drabužiais (koncertavo kažkoks ansamblis) ir pasibalnoję nosis akiniais, nes jie visiškai nesiderina prie bendro įvaizdžio: rūbai, šukuosenos, papuošalai, apavas – viskas senoviška, ir paukšt! – akiniai šiuolaikiniais rėmeliais. Netinka! (va ir nusistebėjau. Dabar galiu piktintis pati savimi. Aš grįžau)
6 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
O gal tiesiog tavo išgyvenamas metas toks, kad neigiamybėms vietos negali būt, o kitų jausmų nesinori raportuoti? M? :)))
Man tai tie tautiniai labai juokingai atrodo gatvėse. Na pakoncertuoja kolektyvas kokiame Sereikiškių parke, o tada sau vaikštinėja po šventę, eina šiaip į gatves. Tada dažniausiai su šių laikų rankinėmis, o jei šaltesnis metas tai ir su šių laikų striukėmis. Žmogiškai suprantama, bet na vistiek žiūriu ir juokinga 🙂
Jeigu toks metas būtų, tai labai jau nenatūraliai ilgai jis užsitęsęs…
Aš vakar Maxėj niekaip su vežimėliu negalėjau apvažiuoti tokios lietuvaitės, kuri atsitūpusi kažką iš apatinės lentynos rinkosi, o gražus jos tautinis sijonas plačiai ant plytelių pasklidęs buvo 😀
Na ribotą laiką tas metas tęsiasi dažniausiai 🙂
Reikėjo važiuoti per sijoną 🙂
Na, knygų apžvalgas irgi vertinam, ne tik pasišpilkavimus kitų asmenų atžvilgiu. 🙂
i tas akiniuotes ir as senai ziuriu. siuo klausimu visiskai tau pritariu 🙂
Man taip pat visi irasai patinka.