Man, apie mane, nuo manęs
Jei šiaip žmonių gyvenime žiema – ėjimo į svečius metas, tai tinklaraštininkų tarpe ji tampa dalinimosi nuorodomis laikotarpiu, ar ne? Neseniai praūžė blogų reklamos savaitė, o štai ką tik gavau tokį dalykėlį kaip Stylish blog apdovanojimas, kuris yra kaip ir pereinamasis prizas. Na tai smagu, smagu, smagu ir esu dėkinga Laurai iš Dolce Vita, kad mane pastebėjo ir įvertino! Tiesa, su teise į apdovanojimą ateina ir atitinkamos pareigos:
– Gavęs apdovanojimą išduoda, iš ko jį gavo – pasakyta, padaryta;
– Parašo 7 dalykus apie save – tuoj, su malonumu;
– Išrenka tuos, kam perduos titulą;
– Jiems praneša gerą žinią.
Taigi, apie mane:
1. Esu nepataisoma pozityvistė. Viskas buvo, yra ir bus gerai, sakau Tau! Nors, dabar kai pagalvoju, yra buvę ir keletas juodų laikotarpių mano gyvenime, ir kai pradedi klimpti į dumblą, viskas kuo toliau, tuo blogiau atrodo, ir tuomet net šimtas linksmai šokančių beždžionaičių nesugebėtų įtikinti, kad pozityvus mąstymas gelbsti. Ką daryti? Vis viena bandyti kapanotis. Nes jeigu blogiau būti nebegali, lieka… tik geriau.
2. Esu psichologė. Jetau, kaip saldu man šiuos žodžius rašyti! Kai savaitgaliais užsikasu kalnais knygų apie terapiją, virpu iš nekantrumo greičiau sulaukti darbo valandų ir susitikti su savo mielaisiais klientais bei pasinerti į begalinių žmogaus vidinio pasaulio platybių tyrinėjimus, siekiant surasti ir parodyti tą vietą, dėl kurios funkcionavimas mažumėlę sutrikęs, kad galima būtų pasikoreguoti.
3. Esu jogė. Ar bent jau norėčiau tokia būti ir to siekiu. Nes kelias ilgas, sudėtingas, reikalaujantis daug pastangų, tuo pačiu ir apdovanojantis stebuklingais dalykais. Smagiausia tai, kad paskatinamuosius prizus gauna ne tik įveikę visą kelią, bet ir po tam tikrų atkarpų. Pačios pastangos teikia džiaugsmą.
4. Esu tinklaraštininkė. Kitaip neskaitytum šitų dalykų apie mane. Greičiausiai iš dalies viešai rašyti skatina tam tikras narcisistiškumas, noras pasidemonstruoti ir pasipuikuoti, tačiau iš kitos pusės veikia mano, kaip psichologės, troškimas teigiama prasme paveikti nors keleto asmenų gyvenimą, kad jie pamatytų neįtikėtinai stebuklingą pasaulio grožį, atrastų prasmę savo buvimui jame ir panašiai (kažkaip vis viena labai narcisistiška, ar ne?)
5. Esu žmona, dukra, sesuo, anūkė. Socialiniai vaidmenys šeimos kontekste kartais uždaro stereotipų gniaužtuose, nes visuomenė mano kuo puikiausiai žinanti, koks bendravimas turėtų sieti sutuoktinius, o koks vaikus su tėvais. Mėgstu atsikratyti primestų reikalavimų ir kiekviename žmoguje iš pradžių matyti unikalią asmenybę, su kuria įdomu bendrauti dėl jos nuostabių savybių, o ne dėl to, koks oficialus statusas mus jungia.
6. Esu poetė. Rašytoja. Žodis yra mano katalizatorius ir ginklas. Dėl to daug skaitau ir truputį rašau.
7. Esu savikritiška, pastabi, auganti, ieškanti, atrandanti ir tobulėjanti. Turiu daug ydų ir silpnybių. Jas geriausiai išreiškia mano būsenos, kai nebūnu iki galo tokia, kokią save paminėjau ankstesniuose šešiuose punktuose. To nesigėdiju, bet priimu kaip galimybę ir iššūkį.
Na o toliau pereiname prie apdovanojimo perdavimo dalies. Originaliame angliškai surašytame žaidimo variante, kiek užmačiau, reikėtų paskelbti 15 kitų tinklaraščių sąrašą. Tačiau dauguma lietuvių kolegių taip nedaro. Aš irgi. Nes jei suteiksiu jį vienam asmeniui, tikiuosi, apdovanojimas bus ypatingesnis. Ir taigi, tram pam param, Stylish blog įvertinimą iškilmingai perduodu Eglei!
Ji rašo ne taip dažnai ir ne taip reguliariai, kaip gal man norėtųsi, tačiau visi kartai būna labai išjausti, labai stebuklingi ir iki skausmo atvirai nuoširdūs. Ačiū Tau už tai, mieloji!
2 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
O tu rupke, kokia atsakomybė 😀
Ačiū, Tau, Jovita, dabar reiks parašyti būtinai :)))
Man tai didžiausias džiaugsmas iš viso šito reikalo buvo parašyt mieliems/gerbiamiems/talentingiems/įdomiems/naudingiems/mėgstamiems blogeriams asmeniškai ir padėkot beigi pagirt.
Kažkoks gerumas buvo apėmęs mane sekmadienį. 🙂
Gavosi jų daugiau nei vienas, bet mažiau nei penkiolika.
Nors tu teisi, ypatingiausia būtų apdovanoti tą vieną vienintelį.
P.S. Dar tau norėjau pasakyti ačiū ir už tai, kad paskatinai mane rašyt lietuviškom raidėm ir stebėt savo kalbą bei rašybą. Kažkoks vienas tavo įrašas buvo apie tai. It koks smūgis per makaulę trinktelėjo. Matai mes čia užsienio lietuviai savam tarpe jau seniai lietuviškas raides pamiršom ir varom vien šveplai. O be to mano klavetūra be lietuviškų raidžių, tai jau toks vargas buvo iš pradžių vėl pradėti naudoti nosines ir ilgąsias raides. Kokią valandą vieną paragrafą rašydavau ir vistiek patikrinus dar rasdavau klaidų. Bet dabar va įpratau ir jokių problemų. Atsidžiaugt negaliu. Čia tikriausiai mane tik užsienietio lietuvis supras.