PinkCity apsupta GreenCity

Nesvarbu, kad pavėluotai, svarbu, kad prisijungiu prie Žmogaus, turinčio ką pasakyti, kvietimo parodyti, kur gyvenu:

Mano namo šešėlis atskleidžia jo didybę 🙂

Pasistengiau kitų blogerių gyvenamąsias vietas viešai demonstruojamas peržvelgti, ir turiu pastebėjimą, kad pakankamai greencity mane supa. Gražu, miela, šviesu, ir šuniukai turi kur kojas pamiklinti ir babules pagąsdinti (net švelniausias padarėlis jų akyse gerklę pasiruošusiu perkąsti žvėrimi patampa, ačiū, žiniasklaida, mieloji, Tu tikrai visagalė, ypač kai eina kalba apie vyresnio amžiaus žmones, kurie visą supratimą apie juos supantį pasaulį tiesiogiai ir be jokio filtro perima iš kriminogeninės situacijos apžvalgų ir suabsoliutina iki maksimumo, vaje, kokia netrumpa pastabėlė).

Taip taip, nuotrauka senokoka, ten, kur drįsau pripeckelioti savo rožiniu flomasteriu, jau ilgus metus stovi prekybcentris. O parkas dabar labai gražiai geltona-raudona-daržalia-ruda mirguliuoja, ir kai saulytė per visą tą spalvyną kiaurai persismelkt bando, jau taip fantastique pasijunti, kad nori nenori palaimingai prisimerki ir sėdi prie klaviatūros šiltutėlio įrašo maigyt.

Žodžiu va čia ir va taip ašen (taip šįryt save pavadino kolegė ir privertė šyptelėti) gyvenu.