apie aistras
Užtikau klausimą „What is your (not-so) secret passion?“, ir prisiminiau daug dalykų:
1. Kaip fainai mokykloj būdavo tokie anketų sąsiuviniai, kur duodavom vieni kitiems atsakyti į tuos pačius klausimus, iš kurių vienas būdavo apie hobi, ir dėl dažno atsakinėjimo staigiai būčiau galėjus išvardinti bent tris dalykus, dėl kurių esu passionate, o dabar…
2. Kad žadėjau Jam numegzti žiemai šiltutėles kojines (nes nors ir Jo pėda didelė, bet konkretūs pavyzdžiai byloja, kad būna dar blogiau, taigi leidausi įtikinama).
3. Siūlų kojinėms visai norėčiau nusipirkti tokioj jaukioj senamiesčio parduotuvėlėj – tai buvo jungiamasis sakinys tarp antro ir trečio, kad neapkaltintum minčių šuoliais – o kaip senokokai jau buvau pasibastyt po senamiestį… Dabar ten taip faina, tie visi lapai, ir japonų turistai, atsargiai besistengiantys neužminti ant geltono grožio, o vaikėzai išdykauja ir spardo ir mėto, nes tai yra lietuviška vaikystė, ir tada dar kur nors užsilikusioj terasoj atsigerti karšto šokolado…
Šiltos kojinės prikimštos dar šiltesnių jausmų ir geltonai taškuoto grindinio nostalgija. Tai aš vadinu rudeniu. Tai vadinu savo (not-so) secret passion.
O Tu?
