Savaitgalio pumpurėliai

Kažkaip viskas susimaišė, suvinguriavo ir aš nieko nebesitikiu iš orų, man rodosi, jei nori tam tikros temperatūros, turi pakeisti dislokacijos vietą ir tiek, nes laukti, viltis ir nenusivilti yra per daug sudėtinga. Ir kam čia dejuoti. Patys renkamės, kur gyventi.

Užtatai savaitgalį darėm daug pavasariškų dalykų. Iškėlėm inkilus sode. Toks jausmas, kad rūpiniesi augintiniais, kuriuos nežinia ar turėsi. Stengiesi jiems patraukliai pateikti pasiūlymą. Užkrėsti entuziazmu. Kad paskui jie mus krėstų. Šuo dūko iki išprotėjimo, vertėsi kūliais, nusibrozdino alkūnes ir kelius, pavasario šėlsmas.

O draugai atvežė beržų sulos.

O taip pat išbraidėm valstybinį ornitologinį draustinį. Rožiniais botais. Paukščiai klykauja, burzgia, kalena, plevesuoja, skleidžia paslaptis. Niekas vaikui negalėjo normaliai išaiškinti, ką veikia pelkių senis („…naujokams reikia būti itin atsargiems – kaip tikri gamtos vaikai pelkių seniai yra smalsūs ir vis tyko, ką nučiupti už kojos <…> Pelkių seniai turi magiškų galių. Atsargiesiems patartina eiti basomis (tada pelkių seniai galvoja, kad savas), tik tuomet atidžiau saugotis rainuotųjų gyvatukių. Susitikus pelkių senį liaudies išmintis pataria bučiuoti į barzdą…“) Bebrų senis. Durpių senis.

Liberty Pub‘e buvo Pilmatis. Aš stipriai suvokiau du svarbius dalykus. Pirma, kad aš, matyt, tą Bukowskį vis ne taip suprasdavau, ir man reikėjo, kad normaliai perskaitytų, ir dabar jau jis jėga („…gal man ir derėjo ją mylėti stipriau, bet nenorėjau“). Reikės iš naujo skaityt. Antra, kad aš ne tiek laukiu vasaros, kiek Bliuzo naktų, nes be jų gyvenimas kitoks, ne toks, vadinasi, greičiausiai į Opener‘į vėl nevažiuosiu (niekada ir nevažiavau).

O sekmadienio rytą paskambino mama ir pasakė, kad dabar yra visa valanda vėliau, nei aš būčiau pamaniusi. Vakare užmečiau akį į Keliaukim!, nors mane žiauriai erzina nostalgiškai užtęstas Skrudupaitės balso tonas su nenatūraliom pauzėm, visgi tuo balsu ji ištarė esminę frazę: „Kelionė yra pats svarbiausias ir įdomiausias ryšys, kurį tik gali išgyventi <…> Juk svarbiausia – keliaujančio žmogaus ryšys su tuo, kuris čia gyvena.“ Respektukas.