Eglė Aukštakalnytė Hansen: Mama Afrika
Viena mano pažįstama, išsikraustydama į Singapūrą, pasakė: “Afrika – tai nežabota ir prieskoninga laisvė, gyvenimas tik šia diena. Gyvenimo būdą lemia orai, kartais ir politiniai ar ekonominiai vėjai!” Pridurčiau – žavi ir į neviltį varo savo netobulumu. Netobulumas suteikia laisvės ir įkvepia siekti tobulumo. O tobulame pasaulyje griežtos taisyklės suvaržo protą ir užrakina emocijų pasaulį.
Nors šiame žemyne lankiausi tris kartus, į tikrąją, Juodąją Afriką, neteko įžengti – tai vis pas arabus, pas ispanus, pakraščiukais… O ir žengti neperskaičius šios knygos nederėtų – autorė taip vaizdžiai ir nuodugniai aprašo žmonių gyvenimo ypatybes (man pats įdomiausias dalykas), jų požiūrį, kasdienius įpročius, tarpusavio santykius, kad tikrai retam turistui pavyktų per keletą savaičių nors dalį panašios patirties įgyti.
Tapau pasaulio piliete savo mąstysena, pasaulėžiūra, savo nuveiktais darbais. Tapau labai savarankiška. Supratau, kad šeimos gerovė ir laimė, – moters rankose. Vadinasi, ir ateitis moterų rankose.
Visų šių metų patirtis Afrikoje dar labiau sustiprino norą gyventi, džiaugtis kiekviena diena, optimistiškai žiūrėti ir į liūdniausius dalykus, suprasti, kad iš kiekvienos, rodos, beviltiškiausios padėties yra išeitis, reikia tik ieškoti. Dar labiau suvokiau, koks trapus gyvenimas!
Eglės Aukštakalnytės Hansen rašymo stiliuje literatūrinių mandrybių mažiau, nei mano tinklaraštyje – kalba visiškai neįmantri, paprasta, kasdieniška, atvira, sava, jaučiausi tarsi skaitydama gerą kelionių dienoraštį. Nevengiama asmeniškumų: į pasakojimą įveliamas sūnus, vyras, automobilio įklimpimo istorija, namo remonto subtilybės, ir būtent toks betarpiškas bendravimas su skaitytoju leidžia susidaryti be galo tikrovišką vaizdą, ką iš tiesų reiškia gyventi Afrikoje.
Šios genties gyvenimo kredo – viskuo dalytis su gamta ir visais jos padarais, savo broliais. Ne tik imti, bet ir duoti – be reikalo neskinti augalų, nežudyti gyvūnų. Imti tiek, kad išgyventum, bet nepersisotintum.
Be įdomybių iš afrikiečių šeimyninio gyvenimo, vaizdžiai aprašoma gamta, susitikimai su dideliais nuostabiais gyvūnais, politinio, ekonominio ir kriminalinio pasaulio naujienos. Kartais skaitydama net užsimiršti, kad knyga nukelia tik į kitą žemyną, o ne į kitą laikmetį – sunku patikėti, kad ir šiandien, šią minutę, už kelių tūkstančių kilometrų žmonės gyvena ŠITAIP!
Stebėjau ir klausiausi šių dviejų vyrų su didžiausia nuostaba. Kokie jie patenkinti! Kokia didelė gyvenimo, sunkaus gyvenimo dykumoje patirtis. Koks platus ir gilus jų gamtos pažinimas ir išmanymas. Kokia sunki jų kasdienybė! Koks archajiškas gyvenimo būdas, tolimas nuo XXI amžiaus civilizacijos, kartais net nesuvokiamas. Bet jie laimingi! Jie džiaugiasi savo kasdienybe, džiaugiasi, kad yra gyvi ir sveiki. Džiaugiasi, kad dar gyva kultūra ir tradicijos. Jie didžiuojasi savo gentimi!
280 puslapių teksto plius 48 puslapiai įspūdingų nuotraukų.
6 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Vat šita tai nereali knyga. Liuks parašyta.
o ar Dainiaus Kinderio „atgal į afriką” skaitei?
labai labai rekomenduoju : )
Netyčia nusipirkau Egziuperi „Citadelę” kaip tik dabar, o atėjau ir perskaičiau apie šitą! Kitą kart apsilankęs knygyne, būtinai nusipirksiu, jei tik rasiu 😉
Kaip tik skaitau šitą knygą, tikrai veža. net nesitikėjau 🙂
Pirkau sia knyga nes turejau vaziuoti dirbti i Kenija, norejau susipazinti su sia salimi, taciau mano planai pasikeite ir isvaziuoti nebesigauna. Tad labai labai gaila, norejau pazinti sia sali apie kuria taip idomiai perskaiciau sioje knygoje.
Aciu autorei.
Saunuole, Eglute,
jau senai perskaiciau Jusu knyga. Dabar skaitau jau
trecia karta. Pirma karta peskaiciau kai dar pries Jusu
pristatyma Prienuose. Dirbu bibliotekoje, bet tokia „uz-
kreciancia” knyga retai rasi.
Lauksim nauju Jusu knygu!
Pagarbiai.
Janina – Prienai.