Prašmatniai paprasti ir nuodėmingai gardūs rutulėliai desertui

Visais klausimais, kurie susiję su mano kūno gerove, esu linkusi griežtai ir atsakingai tartis su pačiu savo kūnu. Kažkaip pavyko neužmigdyti tos sveikos vidinės nuojautos, kuri pataria, ką geriau valgyti, ko ne, kada pasportuoti, kada pamiegoti; nuojautos, kurią mes visi neabejotinai turime, nes esame gyvūnai. Tokios gyvensenos filosofijos, kaip joga, pavyzdžiui, padeda dar labiau priartėti prie savo pojūčių, garsiau išgirsti kūno kalbą, giliau pažinti organizmo poreikius. Ir tada savaime norisi valgyti mažiau dvėselienos, daugiau tikro maisto. Ta proga šiandien pristatau desertą, kuriam nereikia nei miltų, nei sviesto, nei cukraus, tačiau kuris tikrai yra dieviškai skanus! Žiauriai nemėgstu žodžio sveikuoliškas, todėl sąmoningai jo nenaudosiu; niekuomet nesilaikau jokių dietų ir neskaičiuoju kalorijų, todėl nesakysiu, kad desertas nestorinantis (nors, aišku, jis yra sveikuoliškas ir nestorinantis).

Naudosime 200g datulių, 50g razinų, 150g avižinių dribsnių, 100g graikiškų (arba lazdyno) riešutų, 25 g sezamų sėklų, 25 g saulėgrąžų sėklų, 25g kakavos, 50 g kokoso drožlių.

Prašmatniai paprasti ir nuodėmingai gardūs rutulėliai desertui

Prisipažinsiu, pirmą kartą virtuvėje taip smarkiai visu pajėgumu naudojau super tiksliąsias svarstykles – bijojau, kad gausiu netinkamos konsistencijos masę ir jokie rutulėliai man nesusikočios. Viskas gavosi gerai, ir supratau, jog esmė – kad košės nebūtų daugiau nei miltų.

Košę ruošti taip: datules ir razinas porą valandų pamirkyti apipiltas trečdaliu stiklinės vandens, karts nuo karto pamaišant, tada sumalti į košę.

Miltus ruošti taip: avižinius dribsnius, riešutus, sezamo ir saulėgrąžų sėklas beigi kakavą sutrinti į miltus (neblogai šiame ir kituose reikaluose padeda virtuvinis kombainas arba kavamalė)(nu kakava jau ir taip dažniausiai būna miltelių pavidalu, bet vis viena dėl bendros idėjos ją sudėjau kartu su kitais miltų draugais. Galima įdėti ir vėliau).

Tada košę sumaišom su miltais, suformuojam rutulėlius, juos apvoliojam kokoso drožlėse, ir niamniuojam. Skonio receptoriai ir virškinimo traktas gieda džiaugsmo odes!

Facebook komentarai

17 Comments

Join the discussion and tell us your opinion.

vjusta
2010 01 09 at 11:13

Kaip tik suvalgiau razinas rastas namie… velnias:) Labai skaniai atrodo 😉

PinkCity
2010 01 09 at 13:17

Drąsiai vietoj suvalgytų razinų gali įdėti daugiau datulių!

GinG
2010 01 09 at 13:44

Labai skaniai atrodo, ir kaip tik dabar turiu beveik visus reikalingus skanumynus, bet visai nesupratau- iš kur tie MILTAI atsirado gale recepto aprašymo? 🙂 Ar man šiandien galva neveikia, ar čia tikrai reikia įdėti tikrų miltų ir juos valgyti ,,žalius” (nekeptus) ? :)))

PinkCity
2010 01 09 at 16:00

Ne, ne, miltus reikia pasidaryti sumalant avižinius dribsnius, riešutus, sezamo ir saulėgrąžų sėklas beigi kakavą, nieko nekepti ir jokių kvietinių miltų nedėti 😉

GinG
2010 01 09 at 17:38

Jau į vakarą akys atsivėrė plačiau (čia turbūt rašomas kursinis prakrutino smegenis 😀 )- dar kartą perskaičiau receptą ir pamačiau, kad yra KOŠĖS receptas ir ,,MILTŲ” receptas 🙂 Ryte nemačiau 😀

PinkCity
2010 01 09 at 17:40

Niu tai skanaus vakaro tuomet!

nimonas
2010 01 09 at 21:45

Pirmos puse pastraipos apie ta saves supratima irgi skaniai suejo 🙂

julė
2010 01 09 at 22:09

neįsivaizduoji, kaip gera ir lengva ant širdelės blogosferoje aptikti dar žmonių, spjaunančių į kaliorijas, dietas, maisto ribojimą ir vertinimą moraliniais terminais – geras, nes be riebalų/nuodėmė, nes su grietinėle.
o tavo pirmąja pastraipa, regisi, mano mintys prabyla – aš irgi galvoju, noriu galvoti, kad kūnas pats sako, ko jis nori, ir tereikia jo klausytis: nuves teisingai. jei norisi šokolado – vadinasi, reikia šokolado; jei prašo salotų – prašome, salotos. jei prašo blynų pusryčiams – reiškias, reikia blynų.

tik sunkiausia išmokti jo klausyt. jį išgirst.

pati jogos nepraktikuoju, bet norėčiau. vieną dieną, vieną dieną… 🙂

panašius rutuliukus darausi ir aš – belenkokie riešutai (beveik ,)), datulės ir priedai, kokių tik norisi. kol kas gardžiausiai valgėsi pistacijos plius sezamo sėklos plius aguonos. nuostabus skanumynas užkandumynas.

PinkCity
2010 01 09 at 22:25

nimonai – 😉
Taip, taip, jule, tinka įvairiausi priedai – gaminant netyčia paskambino mama, pasigyriau, ką veikiu – sako, su aguonomis turėtų būti pasakiška, bet aš aguonų nelabai mėgstu, tai šįkart dariau be jų. Dėl artimo mąstymo – smagu girdėti bendramintę!

julė
2010 01 09 at 22:41

🙂
beje, kai norisi Naujo Įkvėpimo tokiems rutulėliams – pasiskaitau larabars puslapyje. čia turbūt pirmieji raw batonėliai, apie kuriuos išgirdau dar prieš kokius trejetą ketvertą metų, ir pati sugalvojau pamėginti pasigaminti, kad jau mūsuose jų nė su žiburiu nerast.

Saulė
2010 01 11 at 20:55

Būtinai gaminsiu! Kažkada dariau rutuliukus su razinomis ir žemės riešutais – truputį nusivyliau. Bet šitie turėtų būti nuostabūs… Jau įsivaizduoju, kokie.

Saulė
2010 01 12 at 12:31

Tik dar vieną klausimą turiu: mano kavamalė sulūžo, o virtuvės kombaino neturiu. Ar išeitų skaniai, jeigu viską kelis kartus permalčiau mėsmale?

Laiga
2010 01 28 at 14:19

Neskaiciuoji kaloriju ir neziuri kas riebiau o kas liesiau nes tikriausiai neturi svorio problemu ir turi salyginai greita medziagu apykaita. Sotus alkano neuzjaucia, kaip sakoma.. Cia tik siaip pastebejimas, nepiktai.

PinkCity
2010 01 28 at 14:35

Saule, bandyk! (nežinau, kaip tie miltai gausis, bet su razinom ir datulėm problemų tikrai nebus)
Laiga, viena vertus, galima ir taip sakyti – svorio problemų neturiu, kita vertus, jei prieš mane būna padėta silkė ir tortas, aš visuomet neabejodama renkuosi pirmąją (nesakau, kad labai mėgstu silkę, tiesiog nemėgstu saldumynų) – galbūt tai ir lemia mano problemų neturėjimą?

Saulė
2010 02 16 at 12:56

Bandžiau su mėsmale – puikiai gavosi!
Labai ačiū už receptą.

PinkCity
2010 02 16 at 13:10

Į sveikatėlę!

Gintare
2010 08 02 at 22:22

oi, as su ta datuliu mase kovojau :)))))))))) neturiu to bulviu kosei daryti smulkintuvo, tai sulauziau savo Tupper Ware du indus. Taip ji man apsivele ir susiklijavo, kad net vyriskos pagalbos prireike. Paskui tokia durna mintis buvo ja sumesti i kokteiline 🙂 pabaigoj nebesilaikiau kiekiu-prisifantazavau ir gavosi marmaliukas. Kadangi estetiskai atrodo labai graziai, tai sukapojo artimieji nemazai:) Kita karta prisiekiu, kad laikysiuos recepto :))))

Leave a reply