PinkCity vestuvės: diena

Iš vakaro baiminausi, kad nepramiegočiau – ir visai be reikalo! Dundulis su griaustiniais bei žaibais, įaudrinę kiemo automobilių signalizacijas taip smagiai prieš šešias iš lovytės išvertė, kad net nebuvau apsimiegojusi! Įdomumo dėlei dar dingo karštas bei šaltas vanduo ir svarsčiau, kaip čia tas pirmasis bučinys tuokiantis dantų neišsivalius įvyks… Betgi lietus už lango liovėsi, o namie vanduo ėmė tekėti, taigi buvo apsieita be ašarų, vien su isteriniu juoko priepuoliu.

Vestuvių tema buvo ramunės ir sidabras, taigi pirmučiausiai po visų makiažų ir šukuosenų darymo reikėjo sidabrinius mašiniukus ramunytėm apklijuoti (likau ištikima Mazdos gerbėja, ir savo kasdienę 323F kieme palikus, į 6-tąją persėdau). Lietutis gi vėl ėmė pliaupti kaip pašėlęs ir prieš priklijuojant kiekvieną ramunę, dar reikėjo pavalyti mašiniuką, žodžiu viskas užtruko tiek, kad pusė gėlių liko dėžutėse… Bet iš esmės tai buvo viena iš dviejų dienos blogybių, kurias įtakojo oras, visa kita buvo daugiau nei super ir tokios smulkmenėlės nuotaikos tikrai negadino.

Po rotušės susilaukėm daug sveikintojų, ėmė spiginti saulytė, o mes – senamiesčio fone fotografuotis. Plaukėme laiveliu Kauno mariomis, ten burbuliavomės:

Važiavom į Žeimius (kaip pasakojau, prie bažnyčios, kuriose mano prosenelė tekėjo), vaikučiai už saldainius eiles deklamavo:

Prieš Siesikų pilį stūkso pats siurrealistiškiausias mano matytas pastatas, tai, aišku, prie jo, prie pilies, kukurūzų laukuose, ant geležinkelio bėgių – visur kuo smagiausias fotosesijas rengėm! Pagrindiniausios nuotraukos bus po poros savaitėlių, dabar rodau, ką turiu, iš antrojo fotografo.

Žinoma, labiausiai pašėlę dalykėliai vyksta vakare, tai apie juos – vėliau…