Apie du druskininkiečius
Visgi yra keletas dalykų, dėl kurių visuomet mieliau rinkčiausi Neringą nei Druskininkus. Visų pirma, aišku, dėl jūros; šokinėjimas per bangas man – idealiausia terapija, kokia begali būti, tiesiog natūraliai apima palaimos būsena ir šypsena automatiškai išsiviepia plačiausiai, kiek tik įmanoma.
Kitas dalykas – vietiniai. Neringoje jų mažokai, o ir tie patys arba išplaukę žvejoti, arba šiaip turistais užsiėmę. Tuo tarpu Druskininkuose jie kažkodėl yra linkę užsiimti manimi. Ir dar tokiais šlykščiais būdais bando atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, svilindami savo mašiniukų padangas! Man jos apskritai jautri tema, šįkart važiavau į Druskininkus viena, ir tai buvo mano pirma ilgesnė kelionė be palydovo, kuris reikalui esant protingu veidu galėtų pažvelgti po variklio dangčiu, ir vis galvojau – kas bus, jei man, tarkim, nuleis padangą? Karts nuo karto paleisdavau vairą pažiūrėt, ar nesuka mašiniukas nevalingai kurion nors pusėn. Na, atvažiavau sėkmingai, bet vos prisiparkavus ir pasukus link ežero kažkoks kietuolis sucypino padangas ir pasklidus degančios gumos kvapui sustojo pasižiūrėti, kokį įspūdį man padarė. Belekokį!!!
O vienišos merginos, ramiai parke skaitančios knygą, vaizdas, tikriausiai, atrodo kviečiantis; susipažinimui skirtas pirmas žodis mane sukrėtė iki sielos gelmių: „Labukas!”. Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje pakankamai atžagariai elgdavausi su panašiais įkyruoliais, dabar gi psichologiškai stengiuosi nebežlugdyti jaunų vaikinukų (nenoriu likti kalta sunaikinus jų pasitikėjimą savimi), ir išmokau nuoširdžiai ramiai keliomis frazėmis atsisakyti pažinties su jais. Paprastai mano metodas suveikia, tačiau „Labuko” autorius pasirodė esantis tikrai buka ir įkyri persona, visos mandagios mano frazės buvo interpretuojamos kaip sutikimas tęsti pokalbį, kol tikriausiai jam vieninteliu suprantamu kaimišku stiliumi nepaliepiau atšokti. Tai va tokių dalykų man Neringoj nenutinka.
Ir dar tas akcentas. Žinau, kad turėčiau visas tarmes gerbti kaip tautinį paveldą, bet taisyklingą lietuvių kalbą, kuria nuo mažens šneku, myliu labiausiai, ir nenormalus kirčiavimas, nukandamos galūnės arba ne vietoj pratęstos balsės tikrai mane varo iš proto (blogąja prasme). Man kažkaip sakė, kad mokykloj juos moko literatūrinės kalbos (kurią manau esant savaime suprantama), tai kodėl jie negali taip ir šnekėti, jei moka? Paveldu rūpinasi?
11 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Tave kabino Tony Soprano? Ir dar tu jį spėjai nufotkinti? 🙂
dzūkiška kalba labai graži… kai nuvažiuoju pas senelius (jie Druskininkuose gyvena), tai klausau, klausau…
Jovita, daugiau pozityvumo 😉
Išties, stebina negebėjimas pasidžiaugti tarmiškumais, kurių aplinkoje šie žmonės gimė – užaugo, o dabar kažkodėl turėtų atsiversti į bendrinę kalbą. Gal ir žemaitiška kalba erzina – skirtumų dar daugiau? Na, pinke, tavęs tokioje vietoje nebesuprantu. Stengsiuos naudoti dar daugiau tarmiškumų, kad labiau erzinti tokias pasipūtusias uogeles.
Aš, kai į Žemaitiją pradėjau važinėti, iš pradžių senesnių žmonių išvis nesuprasdavau – tik linksėdavau galva, o paskiau pašnibždoms prašydavau kieno nors išversti. Dabar jau suprantu daugmaž viską. 🙂
O dėl to pasipiktinimo – nemanau, kad nuvažiavus į kur nors reiktų reikalauti, kad viskas būtų kaip ten, iš kur atvažiavai. 🙂
pasikėlus fyfa Pinkė ;]]
Taip, kai Plungėj atlikinėjau praktiką, į mokyklas eidavau tik su vertėju. O ta Soprano statula tai įspūdinga!
Ten statula Druskininkuose?? Kurioj vietoj? Šeštadienį ten būsiu, reikia nufotografuot ir man. 🙂
Virš kažkokio kaboko netoli tos mėlynos cerkvytės ji stovi. Bijau sumeluot, gal Liepų g., o gal Laisvės al. tai būtų? Žodžiu, kažkur Druskininkų šiaurės vakaruose 🙂
Taipogi būtinai rekomenduoju šeštadienį nueiti į Kolonadą Aistulės paklausyti. Nors ne kartą taip dariau, mielai vėl pakartočiau, deja Roko naktys yra Roko naktys!
Prancūzijos Bretanėje ir kitur esama mokymo tinklų, kurių reikėtų ir Žemaitijoje:
http://en.wikipedia.org/wiki/Diwan_(school)
Naudingo straipsnio „Daily Telegraph” nuoroda yra puslapio apačioje.
Mačiau žiemą akustinę „Skylę” toj pačioj Kolonadoj, paskiau dar kartą kitur. Pilnos sudėties „Skylė” vis dėlto klausosi man daug geriau. 🙂
O kokios tos mandagios frazės parodančios, kad nenori bendrauti?:))