Tai jau išskrendu į Berlyną!

Čia aišku, kaip visada, – ko ieškai, tą randi. Kai nusprendi pirkti tam tikrą automobilio modelį, gatvėje staiga jų stebuklingai padaugėja, kai tampi nėščia – vien tokios pačios šypsosi ir linkčioja Tau prasilenkdamos. Kai susiruošiu aplankyti Berlyną, žiūriu, kad pusė pasaulio ten susikraustė: mėgstami blogeriai, skaitomi rašytojai, klausomi dainininkai… Paruoškit keletą kvadratinių metrų ir man, mielieji trys su puse milijono (miesto populiacija kaip visos Lietuvos!), nes šiąnakt atskrendu!

Nežinau iš kur, bet turiu savo šviesioje galvelėje susigulėjusią slaptą nuostatą, kad Berlynas, Barselona ir Praha yra nuostabiausi Europos miestai; Čekijos sostinėje jau jaučiuosi kaip namuose, turim su sesyte ten nusižiūrėjusios patį mieliausią pasaulyje sodą, kur atsiveria fantastiška panorama ir itin žavu numigti pokaičio ant žolytės, o va katalonų ir vokiečių sostinės dar laukia būti mano atrastomis. Šventai tikiu, kad laukia ir nekantrauja!

Nors sočiai prisiklausinėjau buvusių Berlyne, ką verta aplankyti ir ką pamatyti, vykstu tokia lengva ir atvira įspūdžiams širdimi, leisiu miestui mane nustebinti ir persmelkti, jaučiu net skėčio neimsiu, kad lytų ant manęs iš to paties dangaus, kaip lijo ant žaviausios berlynietės Marlene Dietrich, brolių Grimmų ar pesimizmo meistro Šopenhauerio. Vaikščiosiu gatvėmis, kurias mindė Gombrowiczius ir Bowie, fotografuosiuos aikštėse, kur kalbas rėžė Hitleris ir Kennedy sakė ‘Ich bin ein Berliner’, o nakvosiu toj pačioj gatvėj, kur gyveno ir yra palaidotas Brechtas, tiesiog penkios minutės kelio nuo Reichstago! Ojojoi, kaip noriu greičiau!