Valio barzdoms!

Prieš kelis mėnesius dėsčiau savo požiūrį į išorinius moteriškumo atributus, šiandien pačiulbėsiu apie stipriąją lytį. Mes visi nešiojam kelnes, kartais kerpamės trumpai, kartais ilgai, bet vieno dalyko moteriai niekaip nepavyktų nusibeždžioniauti – barzdos!

TV6, vykdydama akciją prieš prostatos vėžį, ragina vyrus auginti ūsus, o aš spygaudama šokčioju: neapsiribok vien ja! Vakar per Brainiac (atleisk, video neradau) buvo akivaizdžiai pademonstruota, kiek privalumų gauni, turėdamas barzdą. Visų pirma – su ja daug šilčiau (kišo termometrus ir matavo, rimtas bajeris). Barzdoje gali nešiotis daiktus – pvz., kokteilinius skėtukus, ja lengva pernešti skysčius, pvz., padažą iš dubenėlio ant patiekalo lėkštėje! Ką jau bekalbėt apie nuolatinius skundus, kokia beprotiška kančia yra nuolat brūžinti veidą skutimosi priemonėmis…

Nors man, tiesą sakant, į sunkią vyro dalią nusispjaut, kai pagalvoju, kiek mums, mergaitėms, tenka dėl savo lyties iškęst. Svarbu, kaip jis atrodo (šitoj vietoj visos vištos, cypsinčios, kad vyrui grožis nesvarbu, susikiša kumščius į burnas – tą akimirką, kai estetika neteks prasmės, tas pats atsitiks ir mano gyvenimui, jei net sofa ar telefonas turi būti gražūs, kodėl, po velnių, tai negalioja šalia esančiam žmogui?)

Devendra Banhart – pati nežinau, ar jis man labiau patinka dėl savo dainų, ar dėl to, kaip atrodo…

Ir jei kas baiminasi, kad spygliukai trukdo bučiniams, galiu nuraminti, kad tai galbūt galioja trijų dienų barzdelei, vėliau ji tampa neapsakoma švelnuma…

Ir kas gali būti labiau vyriško?

***

Linkėjimai barzdočiausiam mano pažįstamam blogeriui!