Josephine, Orlova ir aš
Muzikinis atradimas, labiausiai verčiantis mane strykčioti ir dusliai alsuoti pastarosiomis dienomis neabejotinai yra Josephine Foster. Pagavau save svarstant, kad jos balsas ir iš dalies dainos panašios į Alinos Orlovos, kurios nevirškinu. Žinai kodėl? Dėl suknistai kvailų pastarosios dainų žodžių.
Dabar pasiteisinimui, kad truputuką nutuokiu apie poeziją, pasigirsiu, kad kadaise kadaise, tos dienos negrįš, kai buvau aš jaunutis gražuolis arklys, teko pasijusti tikra poete – laimėjau Poezijos pavasarėlį, ten Lakštingalų slėny man vainiką dideliausią užmaukšlino, paskiau tapau kito konkurso, Atviros eilės, laureate, mano meną su kitų talentu gėriu žalsva knygele išleido, ir ta proga misteris prezidentas dar vyniuko buvo pasikvietęs:
Aišku, Jo Ekselencijos pirštų kombinacija iškalbinga, bet kokia aš buvau stora prieš tuos devynis metus!
Tai va, ir dabar jau kompetetingai sakau, kad šūdinos yra tos Orlovos eilės. Atrodo, kad rašo beleką, o visi iškišę liežuvius lekuoja – vaje, koks menas, kokia gili paslėpta prasmė! Kai Josephine Foster stūgauja, beveik nieko nepavyksta suprast, užtatai labai skaniai sueina! Na ir šiaip ji nuostabi, dargi iš mielojo Kolorado, kuriame mažumėlę gyvenau. Va, kuo pradėjau įrašą, tuo ir baigiau, gavosi pavyzdinė žiedinė kompozicija: Josephine, Orlova, aš, Orlova, Josephine. Daugiau nieko negaliu rašyt, nes viską sugadinsiu. Nors dar yra minčių, pvz., ar dabar irgi galvosi, kad varau, nes pavydžiu, kad ana tokia graži, o aš ne, kaip kad po įrašo apie Sabutytę sakei?
16 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Kiekviena asmenybė- unikali. Nenorėčiau, kad mane su kuo nors lygintų. Nes aš esu aš, o Alina yra Alina.
Taip kad būti savimi, o ne kitu reikia!
as tai pritariu.. alina sudinai dainuoja , aisku cia jos reikalas bet man ir jos balsas kraupus,o save laiko ‘liaudies’ zvaigzde liepsnojancia.vaje.vaje.
Valdas gražiai o pirštą laiko. Matosi, žmogus, inteligentiškas 😀
Geras! Čia dėl Valdo piršto, tskant. O į Alinos žodžius negaliu įsiklausyti, nes užmuša (ne)balsas. Last.fm jei klausant draugų radijo užgroja ją, po pirmos išrėktos ar išmiauktos balsės perjungiu.
gal mano akys kreivos, bet storumo fotkėj kažkaip neįžvelgiu 🙂 už tai žvilgsnis maždaug „ko jūs iš manęs norit – aš poetė, o ne fotomodelis”
o dėl Orlovos – nepatinka, tai išjunkite radiją 🙂
[…] dar lb rekomend vakarykštį pinkcity postą paskaityt jum. Atkreipkit dėmesį į Ekscelencijos pirštuką 😉 Posted by singapurijus Filed […]
Aš tai manau, kad Orlova tiesiog nusivalkiojo. Kai buvo neatrastas talentas. tai žavėjo belekaip. Atvirai, man jei kas ir patiko, tai jos piešiniai. O visa kita.. Na, tiesiog kaip visa kita, kas lieka.
su bičiuliais vienam vakarėly nusprendėm, kad Orlovą gali mėgti arba jos nekęsti. aš priklausau pastarajam variantui, nes turiu ką įdomesnio paklausyt. o tarpinio varianto nėra.
Labai graži nuotrauka, abudu švytit kaip First Couple in the White House:)
JoEks pirštukas rodo tikrai ne į pilvą, o vyno gėrimo priežastys įspūdingos.
Bet tokią nuotrauką savo didžiuliame albume malonu turėti : )
Viskas aišku, visai čia ne bermudų trikampis. Neoriginali blondinė ;]
Pritarimų sauja, dėl Orlovos. Aš irgi nesuprantu kodėl žmonės kelia jos stabą ant pjedestalo.
kiaulaite, fu fu fu
Įrašas lyg puikus atsakymas apie tai, kodėl Lietuvoje nėra geros muzikos – jos čia nereikia. Todėl ir važinėja sau po užsienius, lyg koks Koršunovas arba Nekrošius – yra jai labiau subrendusių rinkų. Patikėkit, jie bet ko tikrai negarbina, nes per savo gyvenimą net nesistengdami girdėjo daugiau ir įvairesnės muzikos, negu mes tai padarysim stengdamiesi. Puikus jos balsas, kurio daug kas nepakenčia dėl unikalumo – toks negali „groti” fone, kai masturbuojiesi darbais. Lygiai taip daug kas nekenčia Antony, Bjork, tik nuo to jų balsai nepasidaro blogesni.
Juokingiausia, kad pačiai Alinai ant savo kūrybos ir asmenybės nusispjaut gerokai labiau, negu jos nekentėjams. „Vadina save žvaigžde”… Ne ji save vadina – jūs ją taip vadinate, nerasit niekur, kad ji taip sakytų apie save. Ir tekstai jos.. Gi mokyklą ką tik baigė! Visos dainos rašytos būnant 15-18 metų, tai būtų labiau keista, jeigu ji apie senatvinius potyrius dainuotų – dabar gi viskas savo vietoje. Va, koks Mamontovas, kuriam jau 40, kai nioliką metų rašo apie sparnus, debesis ir svajonės, va čia tai problema 🙂
Dėkui, Pauliau, už tokį nuoširdų ir emocingą komentarą. Iš esmės jis įrašui neprieštarauja: apie Alinos balsą nieko blogo nesakiau, minėtosios Josephine Foster labai panašus (ir o, Antony – dievinu!), o tekstai… Ne senatvinių potyrių noriu, bet ir ne penkiametės sapaliojimų. Patikėk, žinau, kaip giliai tas pats paauglys gali išjausti ir kaip lengva rutinos nenuvalkiotais žodžiais jausenas išreikšti.
mane žavi žmonės, kuriuos žavi poezija 😉 šaunuolė, Pink, įdomu būtų pamatyti, ką rašydavai.
o dėl Orlovos, na taip, jos dainuojami tekstai, kaip ir pvz. Šeduikytės, gana primityvoki, sentimentalūs (o dar baisoka buvo, kai irgi domėdamasi, kas per padarai tie emo, atradau mergaitę kliedinčią mirtim ir Orlova, becituojančią „jei šokčiau pro langą, tai tik lapkričio mėnesį” ir „kai ateis mano mirtelė, ramuma, ramuma”, etc.), tačiau lietuviškos populiariosios scenos kontekste tarp visų kraupių blondinių mergų („velniškas greitis, dangiškas greitis…” – o taip, mes prieš karą keliuose:) ir bukų bernų atrodo visai neblogai. net G.Grajauskas kadais yra prasitaręs, kad savo grupei „Kontrabanda” nesirenka geriausių tekstų, nes jie turi dalintis įtaiga su muzika. tas pats ir, pvz., su D.Razausku, daugumą jo tekstų paėmus atskirai, be muzikos, jie tikrai nepasirodys labai stipri, verta atskiros publikacijos poezija. Orlova kadaise, kai dar buvo niekam nežinoma miela mergaitė, publikuodavosi rašykuose ir ten buvo visai neblogų jos eilėraščių. aš asmeniškai nesu nei prie fanatiškų gerbėjų, nei prie piktų nemėgėjų (mane nervina abi kraštutinės pozicijos), tiesiog džiaugiuosi, kad mergina iškilo darydama tai, kas jai patinka, ir kas nėra visiškas pravalas. rodos, Lietuvoje pradeda populiarėti šiek tiek kokybiškesnė muzika, kas labai džiugina. (turiu omeny ne tik Orlovą, bet ir, pavyzdžiui, Smilgevičiūtę, tą pačią Šeduikytę, Suicide DJ’s ir pan. visų jų galima ir nemėgti, bet vis dėlto tai geriau, negu nesuvokiama Radžių ir kitų kepamų žvaigždučių „muzika”)