Šeštadienis gyvenimo dirbtuvėse

Agentūra „Ūpas” pakvietė šeštadienį sudalyvauti „Gyvenimo dirbtuvių” seminare, kuris vyko Vilniaus botanikos sode, todėl kėliau ankstų rytą ir dar dorai neprašvitus buvau ten. Pirmas smagus netikėtas dalykėlis buvo prašymas atsivežti ir apsiauti namines šlepetes. Mažytė smulkmena, o savijauta iš karto kitokia! Susirinko penkiolika merginų ir vienas garbaus amžiaus ponas, kuris vėliau atsiprašęs išėjo – pasirodo, jis buvo botanikos sodo darbuotojas, atvykęs dėl galimų elektros sutrikimų… Seminaro organizatoriai vyrai ruošė mums, merginoms, maistus ir gėrimus, dėliojo užsiėmimų priemones, ir visaip kaip rūpinosi, tai visos aikčiojo – o, kad visada taip vyriškoji giminė tūpčiotų, o mes tik tobulintumėmės…

Pradėjom nuo meno terapijos. Piešėm, lipdėm, komponavom, šnekėjomės, analizavom, dalinomės, šokom rankomis su užrištom akim. Nieko ypatingai naujo ir netikėto savyje neatradau, tiesiog turėjau puikią galimybę pažvelgti į modelį, kaip kuriu tarpasmeninius santykius, iš naujo. Manau, esu pakankamai atvira patirčiai, kantri, linkusi į kompromisus bei nuolat ieškanti naujovių. Gerai.

Kitas dalykėlis buvo savimasažo mokymasis. Užsiėmimo vedančioji Ingrida – nuostabi, taip puikiai įtikino savimasažo privalumais ir būtinybe jį paversti kasdieniniu įpročiu, kad jau laukiau, kol prasidės siūlymas pirkti masažui reikalingų priemonių (kaip paprastai būna prezentacijose). Ogi apsirikau – sako: aš naudoju viską, ką turiu virtuvėje – sėmenų aliejų, rupią druską, medų, apelsinų sultis. Kai prisiriši prie ypatingų priemonių, randi sau pasiteisinimą: oi, šiandien negaliu pamasažuoti savęs, gi neturiu ypatingojo aliejuko, o Tavo rankos visada su Tavimi, todėl pirmyn! Iš tiesų savimasažu kartais pasilepinu, tik gal nesąmoningai, dabar išmokau teisingų technikų, todėl viskas bus efektyviau.

Pabaigai buvo paliktas tikras desertas – maudynės Gonge. Psichologijos studijos „Menas būti” svetainėje jie įtikinamiau aprašė, kaip ten viskas vyksta, žinau tik tiek, kad iš pradžių sąmoningai klausiausi garsų ir stebėjau savo kūno pojūčius, virpesiu pasišalino nervinė įtampa, paskui tikrų tikriausiai atsijungiau. Žinau, kad tai nebuvo miegas – tokiame triukšme, nors ir harmoningame, niekaip negalėčiau užmigti. Kad visa tai truko keturiasdešimt minučių, visiškai nepajutau, nes buvau kažkur kitur. Dar man labai patiko užsiėmimo vedantieji Alicija ir Ričardas, nes jie įsitikinę, kad pasaulis gerėja, žmonės sąmoningėja ir mes progresuojame teigiama linkme – aš tuo šimtu procentu tikiu, nors paprastai susiduriu su priešinga nuomone.

Pertraukų tarp užsiėmimų metu skanavome ajurvediškų arbatų ir patiekalų, buvo skanu, sotu ir sveika. Gaila, kad neturėjau galimybės pasivaikščioti po botanikos sodą (buvo tamsu ir šlapia), graži tvarkinga aplinka taip pat prisidėjo prie seminaro sėkmės. Esu nepaprastai dėkinga „Ūpui” už kvietimą, dieną praleidau prasmingai, išmokau naujų aktualių dalykų, o tas Gongo stebuklas iš viso jau taip pakylėjo! Galbūt viskas skamba kaip užsakomasis straipsnis, bet aš tikrai jokių neigiamų kabliukų seminare neįžvelgiau ir drąsiai rekomenduočiau draugui, besidominčiam saviugda ir tobulėjimu.