2016 m. balandį žiūrėjau

Išmokyk mane mylėti (Fathers and Daughters) – patikimų šaltinių rekomenduotas kaip geras, tai man visai nepatikęs filmas. Toks nuspėjamas, banalus, vienoj vietoj net mintyse prašiau režisieriaus, nagi, padaryk bent šį epizodą ne standartiniu būdu (kai Keitė ateina pas Kameroną pasakyti, kad jį myli, ir tada iš už durų pasigirsta kitas moteriškas balsas – fe, kaip nuvalkiota). Ir šiaip man nepatinka labai, kai mylintys tėvai vaikams meluoja (neva dėl pačių vaikų gero): turi gultis į ligoninę – sako, kad reikia išvykti; dukra klausia tėvelio, ar jis irgi mirs – sako ne, gyvensiu tūkstantį metų. Ir paskui staiga numiršta. Žodžiu, nepatiko. Tik Amanda Seyfried graži. 2 balai iš 5.

Nuostabus gyvenimas (It’s a Wonderful Life) – 1946 m. filmas, labiau tinkamas Kalėdiniam laikotarpiui, kai visiems taip norisi spinduliuoti gerumą ir šilumą, bet… o kada to nesinori? Taigi, drąsiai galima žiūrėti ir balandį! Toks paprastas, nesudėtingas, bet labai vykusiai šiltas ir nuoširdus. Vieno vyriškio gyvenimo istorija apie tai, kaip jis aukojo savo svajones vardan kitų gerovės, ir kas atsitiko, kai pagalbos prireikė jam pačiam. Gerų emocijų pliūpsnis garantuotas! 4 balai iš 5.

Mama į skolą (Baby Mama) – viena iš tų banalių romantinių komedijų, kurių kartais reikia nieko negalvojimo periodui, kaip kad šlamštinio maisto kartais užsinori. Kai kurie pokšteliai visai nieko, aišku, nei siužetas, nei pabaiga absoliučiai nenustebinantys. 3 balai iš 5.

Ko laukti kai laukies (What to Expect When You’re Expecting) – dar vienas banalus ir lėkštokas nėštukiškas filmas, į kurį bandyta sudėti įvairius variantus – nesėkmingai pasibaigusį nėštumą, laimingą dvynių besilaukiančią mamą, nėščiąją, kuriai ši būsena – visai ne džiaugsmas, nėštukę, kuri bando dirbti iki pabaigos, įsivaikinančią porą. Atskleisti ir buvimo tėčiu niuansai. Gal visai nieko. 3 balai iš 5.

Nematoma moteris (The Invisible Woman) – susidomėjau šiuo filmu po perskaityto straipsnio, kuriame aktorė Felicity Jones pasakoja apie savo ruošimąsi Nelės vaidmeniui. Tai istorija apie jauną jau pagyvenusio Čarlzo Dikenso meilužę, kuri pakeitė įžymiojo rašytojo gyvenimą. Nors siužetas skamba intriguojančiai, iš tiesų filmas labai ištęstas, nuobodus ir neįdomus. 2 balai iš 5.

Mes iškeliaujame (Away We Go) – toks visai nieko filmas apie įvairiai vaikus auginančias šeimas ir šiaip skirtingą žmonių pasaulio matymą. Tarsi gilesnė Ko laukti kai laukies versija. Ir humoras toks subtilesnis, ir pokalbiai tarp veikėjų jautresni. Ir garso takelis žyyyymiai geresnis. Man patiko. 4 balai iš 5.