2015-ųjų viršūnės

Vieni geresnių metų mano ligšioliniame gyvenime. Gal net geriausi. Kol kas.

Metų knyga. Šiemet perskaičiau 32 knygą, vadinasi, vidutiniškai per mėnesį – 2,7 knygos. Palyginus su ankstesnių metų statistika, tai yra mažokai, kas man nutiko? Iš tiesų šiais metais kaip niekad anksčiau pasitaikė daug knygų, kurias pradėjusi skaityti, o kartais ir įpusėjusi, nuspręsdavau, kad man gaila joms laiko ir mesdavau skaityti. Bent su dešimčia tai tikrai taip nutiko, jei ne daugiau. Ir šiaip dažniau spoksojau į nuostabią gamtą, į dangų, medžius, vaivorykštes ir mėnulį, nei į knygas. Tačiau tos, kurias perskaitydavau iki galo, kokybe dažniausiai pasižymėdavo. Šių metų favoritės – Gretchen Rubin Laimės projektas, Clarissa Pinkola Estés Bėgančios su vilkais, Stephen LaBerge Exploring the World of Lucid Dreaming. Pirmą vietą turbūt visgi duočiau Bėgančioms su vilkais – ne veltui šią knygą skaičiau jau antrą kartą.

Metų filmas. Geriausiais mano 2015-aisiais žiūrėtais filmais tapo Waking Life, The Science of Sleep ir Interstellar. Pirmieji du – apie sapnus, trečiasis – irgi kosmosas. Nežinau, kiek mane veikia tai, kad Waking Life žiūrėjau paskutinį iš šios trijulės, tačiau kažkaip norisi geriausio filmo apdovanojimą skirti būtent jam, ir dėl to, kad jį labiausiai norėčiau žiūrėti antrą kartą, ir dėl to, kad jis būtų mažiausiai įdomus plačiosioms masėms (kai tuo tarpu Interstellar buvo tikrai komerciškai sėkmingas).

Metų įvykis. Labai negražiai čia dabar pasielgsiu, bet dėl priežasčių, kurias žinodamas kuo puikiausiai mane suprastum, negaliu viešai tinklaraštyje įvardinti netgi dviejų iš trijų įvykių, nominuojamų geriausiojo metuose kategorijoje. Trečiasis tai būtų išėjimas iš darbo. Atsiprašau, kad skambu kaip nesąžininga slapukautoja, tačiau kai kurie dalykai neviešinami. Laimi vienas iš tų slapukų.

Metų vaizdas. Trys šio įrašo iliustracijos: pirmojoje mano mylimiausi šeimos vyrai, antrojoje nuostabus saulėtekis Bliuzo naktyse, trečiojoje – aš, nufotografuota brolio, ir saulėlydis. Vardan visų neįtikėtinai gražių dangaus vaizdų, matytų šiais metais, pirmą vietą skiriu gamtai, kurios kūriniams niekas negali prilygti grožiu ir įspūdingumu.

Metų atostogos. Birželį basčiausi po Gruziją, grįžus skridau kepinti bambos į Bodrumą Turkijoje, o rugpjūtį su margai tarptautine publika savaitę gyvenau Rainbow Gathering‘e. Šis įvykis ir tampa nugalėtoju mano metų atostogų nominacijoje. Grįžusi buvau tiek pilna įspūdžių, mano požiūrį į milijoną dalykų pakeitusių įvykių bei tiek apimta euforijos, kad netgi aš, kuri visą sielą geriausiai išlieju rašydama, neradau žodžių, kaip aprašyti tai, ką ten patyriau. Vyriškai racionaliai ir iš dalies panašiai kaip aš visa tai matė Jurgis Didžiulis, kuris buvo simbolinis žmogus, pirmas sutiktas Rainbow, padėjęs nešti mano daiktus ir paskui paskutinis asmuo, su kuriuo iš ten išvykdama atsisveikinau – tiesa, per tą laiką jis jau buvo grįžęs namo ir atsivežęs Ericą su sūnimis į Rainbow, kad pamatytų, kaip įmanoma gyventi utopijoje.

Metų muzika. Šiemet daugiausia klausiausi Garbanoto bosisto, Devendros Banhart ir gal Edward‘o Sharpe? Devendra metai iš metų yra mano favoritas, tad šįkart gal nominaciją įteiksiu Garbanotam bosistui, kurio koncertuose šiemet lankiausi tris ar keturis kartus, kurio kompaktas nesustodamas sukosi mano mašinoj net ir muzikos festivalių metu, kurio daina Trippy Love beveik visus metus yra mano mobiliojo skambučio melodija, šalia kurio narių Rainbow sėdėjau šalia laukdama kasdienio maisto davinio ir kuris yra neįtikėtinas šviesulys lietuviškos muzikos padangėje. Va kaip.

Metų atradimas. Aš neatsimenu, kaip šią nominaciją sugalvojau, kažkaip ji man dubliuojasi su Metų įvykiu, tad ir vienas iš pretendentų būtų įvykis – slapukas, kitas – Rainbow Gathering, o trečias – sąmoningas sapnavimas. Tikriausiai laimėtoju tampa sąmoningas sapnavimas, kuris gali tapti puikiausiu pagrindu sąmoningam gyvenimui. Būtent šia idėja remiasi Tibeto sapnų ir miego joga. Saldžių sapnų 2016-aisiais!