2012-ųjų viršūnės
Šiais metais mano tinklaraštis atviravimais ir gudriais pastebėjimais labai nežibėjo, beveik visą turinį sudarė perskaitytų knygų aprašymai, bet tai nereiškia, kad visus metus daugiau nieko neveikiau, tik sėdėjau užsidariusi rašytojų sukurtuose pasauliuose. Priešingai, 2012-ieji buvo išsikirtiniai mano gyvenime. Tuo, kad susilaukiau sūnaus. Todėl natūralu, kad svarbiausi reikalai sukosi aplink jį.
Žmonės, neturintys vaikų, dažnai galvoja, kad pastarieji daug ką iš gyvenimo atima, sustabdo jį, neleidžia pilnavertiškai mėgautis laisvalaikiu, tarkim, per naktis lėbauti baruose ar valandų valandas kerpėti kino teatruose (na, tai tiesa), tačiau nemažai atradimų, kuriais pažymiu praeinančius metus, yra padaryti būtent kūdikio dėka. Kaip ir visos mamos, stengiuosi savo vaikui duoti viską, kas geriausia, o tuomet savaime prie to priprantu ir pati. Tarkim, ėmiau skirti žymiai daugiau dėmesio mitybai – kad pavalgyti būtų ne tik skanu, bet ir sveika, pradėjau labiau rūpintis tuo, iš kur į šaldytuvą atkeliauja maisto produktai, ar maistas šviežias, ar mityba pilnavertė. Kūdikio dėka atradau klasikinę muziką: kol kas labiausiai žaviuosi populiariausiais jos gigantais – Bachu ir Mocartu, bet pamažu susipažįstu ir su platesne palete. Kiekvieną dieną su vaiku rekomenduojama kurį laiką praleisti gryname ore – noriu nenoriu jame būnu ir pati. Žodžiu, viskas tik į sveikatą.
Šiemet iš viso perskaičiau dvidešimt septynias knygas su 9695 puslapiais, tai yra apie 808 puslapius kas mėnesį. Labiausiai patiko Witold Gombrowicz „Apsėstieji“, Umberto Eco „Rožės vardas“ bei Grøndahl’io romanai. Įsimintiniausias šiemet matytas filmas – Lars von Trier‘o „Melancholia“ su žavingąja Kirsten Dunst. Visos mano kelionės ir atostogos apsiribojo Lietuva, belekiek kartų Druskininkuose ir vienas kartas Juodkrantėje. Aišku, ir savaitgaliai sodybėlėje. Pakeičiau automobilį ir plaukų spalvą (draugės sutikusios vis klausia, ar dažiau plaukus, nes vis daugiau ir daugiau atauga mano natūralieji, kurie, pasirodo, yra žymiai tamsesni, nei mes visos tikėjomės).
Apibendrinant galiu pasakyti, kad metai buvo tikrai išskirtiniai, pilni naujų ir netikėtų iššūkių, bet labai šaunūs ir laimingi. Linkiu sau (ir Tau) to paties ir 2013-aisiais!
5 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Sveika,sulaukus sūnaus 🙂 Jei kada nors bus sunku net paeiti-bus,kas ant rankų nuneš…
Vaikų dėka gerieji atradimai,pokyčiai niekad,manau,nesibaigia. Mano visi trys jau suaugę (čia pasigyrimas,neištvėriau:)) Ir dabar jau sūnus,su kuriuo kartu dirbu,skatina mane keistis,tobulėtis,domėtis.Žodžiu,rami senatvė dar oi kaip nenusimato 🙂
Nuoširdžiai sveikinu, Jovita! Iš tikrųjų jautėsi, kad kažkas kitaip. Įkvepiantis įrašas. Mano manymu, vaikai laiko neatima, tik parodo, kiek iš tikrųjų daug galima į jį sutalpinti 🙂
Sveikinu su praėjusiomis šventėmis. Visai neseniai atradau Jūsų tinklaraštį, dėkoju už įdomias knygų recenzijas. Vis lengviau knygyne ar bibliotekoje išsirinkt:)
Štai taip patyliukais 🙂 džiaugiuosi ir sveikinu :)*
Ačiū!