2008

  Naujuosius sutikom. Gerai.

Niekad nebuvau mačius tiek fejeverkų. Niekad nebuvau tokią naktį tokia laiminga. Niekad nebuvo taip, kad prisikvietus svečių manęs per visą vakarą niekas nė truputėlio nesuerzintų ir nesunervintų alkoholiu praskiestais juokais ar dar kuo nors. Nė truputėlio. Ir dvyliktą valandą niekas manęs iki šiol nebuvo taip apkabinęs, kad pažirtų žvaigždės į paširdžius, pats tikriausias tikrumo jausmas pakylėtų į aukštesnes materijas ir suspaustų galvą žinojimas, kad dar daug dešimčių metų va šitaip pírmosios sausio pirmósios akimirkos bus sutiktos. Apsikabinus. Šitaip.

Ir man iš tiesų nesunku suplaut tuos visus indus, ir labai miela, kaip Jis uždengia atidarytus neišragautus šampano butelius mandarinais, pakloja lovas ir tiek aš sujaudinta visos tos palaimingos būsenos, kad atradau banalių LTV rodytų šlagerių žodžių prasmę iš naujo… Vat būtent, smagiausia Naujaisiais yra stebinti save – moku galiu esu tokia, kokia norėčiau būti, nes su Tuo, Su Kuriuo norėčiau būti. Taip.

Esu iš tų, kurie tiki, kad kaip sutiksi Naujuosius, tokie ir metai bus. Neįtikėtinai puikūs? O kodėl ne?

Su.