📜 Dhammapada. Mokymo pėdos Nedidelė, bet nepaprastai tiršta knygelė su Budos pamokymais, eilėmis bei juos lydinčiais komentarais ir paaiškinimais. 🌱 Apie ką ji? Tai trumpos, koncentruotos strofos apie proto prigimtį, sąmoningumą, kančios…

Marshall B. Rosenberg „Nesmurtinis bendravimas. Gyvenimo kalba“ Knyga, kurią dažnai pradedame skaityti norėdami pataisyti santykius su kitais, bet galiausiai ji visiškai pakeičia santykį su pačiu savimi. Apie ką? Ne apie saldų mandagumą…

Peter Handke. „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“. ​Perskaičiau. Jausmas dvejopas. ​Kas patiko: modernus ir unikalus stilius. Handke sugeba rašyti taip, kad jauti naktį, tylą, tekstūras ir akmenis. Skaitydama tiesiog fiziškai sulėtėji.…

 Peterio A. Levine knygą „Nebylus kūno balsas“ skaičiau lėtai, su pauzėmis ir šiek tiek dvejopu jausmu. Iš esmės ji man patiko – radau daug įdomių, netikėtų požiūrio kampų į tai, kaip mūsų…

⛰️ Nežinau, kaip Tau, bet man kalnai visada veikia kaip lakmuso popierėlis: akimirksniu apnuogina tai, ką bandau paslėpti po kasdieniais reikalais. Būtent čia, Italijos kalnuose, į rankas pasiėmiau Paolo Cognetti knygą „Vilko…

🇭🇺 Šį mėnesį visiškai atsitiktinai įsisukau į vengrų kilmės autorių ratą. Gabor Maté, Edith Eger, o dabar – ir Sándor Márai klasika, romanas „Skyrybos Budoje“. Tai jau trečioji vengriško konteksto knyga mano…

💬 Štai įveikiau dar vieną Maxence Fermine romaną – „Juodasis smuikas“. Perskaičiau jį ir supratau, kad stebuklas neįvyko. Kaip ir neseniai skaitytas „Opijus“, ši knyga man nepaliko gilaus įspūdžio ar peno ilgais…

💬 Kai kurios knygos ateina tam, kad supurtytų, o kai kurios – kad tiesiog pravėdintų protą. Neseniai skaitytas to paties autoriaus „Opijus“ paliko sunkesnį, tirštesnį įspūdį, o štai Maxence Fermine „Sniegas“ mane…

💬 Kiekvienas iš mūsų savo prote turime po nematomą kalėjimą. Jį statome iš praeities nuoskaudų, baimės nuvilti kitus, slopinamų emocijų ir to nuolatinio, griežto vidinio kritiko balso, kuriam niekada tavęs negaila. Mes…

📖 Po sunkaus Gaboro Maté „Kai kūnas sako ne“, nuoširdžiai ieškojau ko nors lengvo, estetiško ir raminančio. Tikėjausi poetiškos pauzės, bet Maxence Fermine knyga „Opijus“ vietoj meditacijos įsuko į tikrą dopamino karštinę.…