Irvin D. Yalom: Kai Nyčė verkė

Aš tenorėjau pasakyti, kad šeimyniniai santykiai idealūs tada, kai jie nebūtini, kad išliktum.

Puiki psichoterapinė knyga, kuri savaime gydo ją skaitant, nes romane gvildenamos egzistencinės problemos neišvengiamai aktualios kiekvienam. Autorius nuosekliai, palaikydamas deramą ritmą ir įtampą, veda nuo įžangos, nedrąsių atsivėrimų, vidurio nusivylimų iki apvalančio katarsio, ir visa tai daro taip meistriškai bei įtikinamai, kad nori nenori imi ir patiki, jog kažkuria dalimi pats dalyvavai terapijoje.

Nežinau, ką daugiau pasakyti. Nebent tai, kad tavo dėka sužinojau, jog raktas į gerą gyvenimą – tai pirmiausia norėti to, kas neišvengiama, o paskui mylėti tai, ko norėjai.

Skaitydama šią knygą jutau trigubą malonumą – visų pirma, tai puikus literatūros kūrinys su visais jam būtinais atributais, visų antra – romanas apie psichoterapiją, apie visuomet jaudinančius terapeuto ir kliento santykius, trečia – tai filosofinė knyga, mat dauguma jos puslapių alsuoja Nyčės dvasia ir įstabiomis jo įžvalgomis. Be to, tai puikus būdas nusikelti į XIX a. pabaigą, kai gimė psichologijos mokslas – šalia pagrindinio veikėjo Jozefo Brojerio išvystame ir jaunutį Zigmundą Froidą…

– Paradoksas! – tarė Brojeris. – Vienatvė egzistuoja tik vienatvėje. Kai ja pasidalini, ji išsisklaido.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.