Carlos Castaneda: Sakmės apie jėgą

Magai teigia, kad mes esame burbulo viduje. Į tą burbulą mes patenkame savo gimimo akimirką. Iš pradžių burbulas būna atviras, bet paskui ima vertis ir galiausiai visiškai mus uždaro. Tas burbulas yra mūsų suvokimas. Jame mes tūnome visą gyvenimą. Ir tai, ką iš vidaus matome ant jo apvalių sienų, yra mūsų pačių atspindys…

Šiemet jau dviejų iki galo ir su malonumu perskaitytų knygų neaprašiau tinklaraštyje, ir dėl šios Castanedos knygos buvo apnikusios abejonės. Kai kurie dalykai paprasčiausiai yra per daug intymūs, kad apie juos blevyzgotum viešoje erdvėje. Per daug stebuklingi, per daug savi, per daug neviešinami. Apie tuos dalykus gali šnekėtis tik su vienu ar dviem žmonėm šiame pasaulyje, o kartais net ir nė su vienu.

Tu esi spiečius. Tai ir yra magų aiškinimai. Nagvalis nenusakomas žodžiais. Visi įmanomi pojūčiai, esybės ir būtybės plūduriuoja jame kaip laiveliai – taikoje, ramybėje, amžinybėje. Paskui gyvybės klijai suriša dalį jų kartu.

Na, net ir iš mano išrinktų citatų gali nujausti – ką aš begaliu apie šią knygą pridėti? Tiems, kam įdomūs stebuklingi dalykai, kurie yra linkę abejoti tuo, jog penki netobuli mūsų pojūčiai perteikia visą ir teisingą pasaulio vaizdą, ši knyga yra tiesiog prieš tai buvusių Castanedos kūrinių tęsinys, nuosekliai pasakojantis vieną iš būdų pajausti ir suvokti daugiau.

Mūsų tonalis atspindi nenusakomą nežinomybę, kur viešpatauja tvarka, o nagvalis yra tik atspindys nenusakomos tuštumos, kurioje telpa viskas.

296 puslapiai, paliekantys nenumaldomą troškulį kitoms serijoms knygoms.

– Karys pripažįsta savo skausmą, bet nesimėgauja juo, – pasakė Don Chuanas. – Todėl karys, ketinantis žengti į nežinomybę, neliūdi. Priešingai – jis džiūgauja, nes nuolankiai priima savo didį likimą, jaučiasi tikras dėl savo dvasios nepriekaištingumo ir, svarbiausia, puikiai žino, ką sugeba. Karys džiaugiasi, nes yra susitaikęs su savo likimu ir žino, kas jo laukia ateityje.